Yra daug skirtingų teatro meno rūšių, įskaitant dramą, muzikinį pasirodymą ir šokį. Kai kurie tipai, pavyzdžiui, muzikinis teatras, naudoja kelių elementų derinį, kad sukurtų dinamišką spektaklį. Šių menų kūrimas ir atlikimas dažnai remiasi ne tik pagrindinių aktorių, dainininkų ar šokėjų pasirodymu, bet ir daugelio retai scenoje matomų profesionalų darbais.
Drama yra viena iš geriausiai žinomų teatro meno rūšių, apimanti pjesių ar aktorių improvizuotą medžiagą. Drama, kuri yra daugelio kultūrų pagrindas, iš religinės ar apeiginės veiklos išsivystė ir tapo pagrindine pramogų, istorijų pasakojimo ir švietimo priemone. Šiuolaikinis dramos spektaklis gali apimti prieš tūkstančius metų parašytų pjesių atgaivinimą, taip pat šiuolaikinių dramaturgų kūrinius. Improvizacinis teatras skiriasi nuo klasikinės dramos tuo, kad atlikėjai vaidindami kuria istoriją, personažus ir eilutes, dažnai siekdami humoristinio efekto.
Gyvas muzikos atlikimas, pavyzdžiui, dainavimas ar grojimas instrumentais publikai, yra dar vienas svarbus teatro meno žanras. Vokalinis atlikimas dažnai apima vaidybos aspektus ir techninį atlikimą, nes dainininkas dažnai bando įtraukti publiką į dainos istoriją ar prasmę. Grupės, chorai, orkestrai ir solo muzikantai užsiima teatro menu, kai atlieka savo darbą, kad įvertintų publiką. Šioje teatro meno sferoje taip pat galima rasti improvizacinį pasirodymą, ypač tokiuose muzikos stiliuose kaip džiazas, kur improvizuotos variacijos nurodyta muzikine tema yra įprastas spektaklio elementas.
Šokis yra dar vienas pagrindinis teatro meno žanras, leidžiantis atlikėjams naudoti savo kūną kaip terpę savo menui išreikšti. Šokio spektakliai būna įvairių formų – nuo garsių choreografinių baletų atkūrimo iki itin konkurencingų pramoginių šokių turnyrų. Šokio pasirodymas gali apimti individualias solo šokėjų rutinas arba bendrus šokius, kuriems vienu metu reikia kelių ar net dešimčių šokėjų.
Daugelis teatro spektaklių formų pasiskolina iš šių trijų pagrindinių tradicijų, kad sukurtų daugiamačius spektaklius. Pavyzdžiui, šiuolaikinis muzikinis teatras paprastai apima suvaidintą istoriją, taip pat dainas ir šokius. Opera paprastai derina vaidybą ir dainą; kai kuriose operose visas veiksmas gali būti dainuojamas ir vaidinamas vienu metu, o kitose – atskiri dainos ir sakytinio dialogo periodai.
Didelė dalis teatro spektaklio kūrimo apima menininkus ir amatininkus, kurie realiai nedalyvauja tiesioginiame pristatyme. Pavyzdžiui, scenografai kuria foną ir vietą spektakliui teatre, tačiau scenoje matomas ne dizaineris, o baigtas scenovaizdis. Panašiai apšvietimo ir garso profesionalai teatro meno spektaklius daro ir matomus, ir girdimus, tačiau linkę atlikti savo darbus paslėptose vietose už scenos. Nors dizaineriai, technikai ir scenos darbuotojai gali nesulaukti matomo scenos atlikėjų pripažinimo, jų bendradarbiavimo pastangos yra ne mažiau svarbios beveik bet kokio tipo teatro pasirodymams.