Biblijos kanoninio Naujojo Testamento skaitytojai susiduria su 4 pasakojimais apie Jėzaus gyvenimą ir mokymus, keletu laiškų ar laiškų, pirmiausia parašytų ankstyvosioms bažnyčioms, ir apokaliptiniu paskutinių Žemės dienų apreiškimu. Tai nereiškia, kad tie tekstai buvo vieninteliai egzistavę ankstyvųjų krikščionių bažnyčios teologams siekiant užbaigti oficialų Biblijos kanoną. Kiti laiškai ir evangelijos, dabar žinomos kaip apokrifai, galiausiai buvo atmesti dėl to, kad jų autentiškumas negalėjo būti tinkamai patvirtintas, arba juose buvo ištraukų, kurios buvo laikomos pernelyg eretiškomis ar prieštaringomis.
Tarp šių apokrifinių tekstų yra raštų rinkinys, vadinamas gnostinėmis evangelijomis. Gnostinės evangelijos apima pasakojimus, kuriuos tariamai parašė ar padiktavo kitiems tokios žymios asmenybės kaip Judas Iskarijotas, Marija Magdalietė, Marija, Jėzaus motina, „abejojantis“ apaštalas Tomas ir net išgyvenę paties žemiškojo Jėzaus broliai ir seserys. Kai kuriose gnostinėse evangelijose minimos Jėzaus kūdikystės ir vaikystės detalės, kurių kanoninėse evangelijose nėra, o kitose teigiama, kad Jėzus surengė slaptus susitikimus su pasirinktais mokiniais, kad aptartų mistiškesnius klausimus.
Gnosticizmo filosofija, kuri skatino kurti ir išsaugoti gnostines evangelijas, savo pobūdžiu buvo daug labiau graikiška nei judaistiška. Nors pats Jėzus Kristus galėjo būti žydų rabinas, pamokslaujantis daugiausia žydų auditorijai, gnostinės evangelijos primygtinai rodo, kad Jis taip pat apėmė kitas filosofines mintis, tokias kaip sufizmas ir graikų mistika. Pavyzdžiui, Tomui priskiriama gnostinė evangelija kalba apie slaptus „Gyvojo Jėzaus“ rengiamus pamokslus, kurie, kai kurių Biblijos tyrinėtojų nuomone, vyko tarp Jėzaus prisikėlimo ir Jo galutinio įžengimo į dangų.
Kitos gnostinės evangelijos galėjo būti parašytos per vėlai, kad būtų laikomos tiesioginiais pasakojimais apie Jėzaus gyvenimą, nors kai kurios iš tikrųjų galėjo būti parašytos tuo pačiu metu kaip Morkaus evangelija arba nežinomas „Q“ – paslaptingas ankstyvasis šaltinis. Evangelijos tekstams. Yra teologų, manančių, kad kanoninės evangelijos laikui bėgant galėjo išsivystyti – nuo sausai tikroviškos Morkaus evangelijos iki lyriškesnės ir emocingesnės Jono evangelijos. Gnostinės evangelijos galėjo būti kiti bandymai perteikti Jėzaus gyvenimo įvykius Jo pasekėjams, o kai kurios galėjo būti parašytos kaip privatus gnostikų rašytojų filosofinis užsiėmimas.
Dėl įvairių priežasčių krikščionių bažnyčia nepriėmė gnostikų evangelijų kaip oficialaus Biblijos kanono. Tačiau juos galima peržiūrėti kaip Naujojo Testamento apokrifų dalį. Teigiama, kad susidomėjimas gnostikų evangelijomis eksponentiškai išaugo po prieštaringai vertinamos knygos ir filmo „Da Vinčio kodas“ pasirodymo. Nors mintis draudžiamuose tekstuose rasti slaptų mokymų ar paslėptų kodų gali skambėti intriguojančiai, daugumoje gnostikų evangelijų nėra ypač eretiškų ar prieštaringų ištraukų. Atrodo, kad kai kurie ignoruoja pagrindinius krikščioniškus principus, tokius kaip Jėzaus nukryžiavimas, tačiau nedaugelis prieštarauja esminiams kanoninių evangelijų dalykams.
Norint suprasti gnostikų evangelijų reikšmę, prireiktų daug daugiau laiko ir tyrimų, nei galėtų suteikti tokios apimties straipsnis. Išsamias diskusijas apie gnostikų evangelijas ir apskritai apie gnostikų judėjimą galima rasti internete arba mokslinių tyrimų knygose, kurias galima rasti krikščioniškuose knygynuose arba gerai aprūpintose viešosiose bibliotekose.