Mirusiųjų knyga yra senovės egiptiečių tekstas, kuriame pateikiami nurodymai apie pomirtinį gyvenimą. Nėra vienos galutinės versijos, o daug tekstų, kurie gali būti vadinami šiuo pavadinimu, dažnai pritaikyti konkrečiam palikuoniui. „Mirusiųjų knyga“ nėra teksto egiptietiško pavadinimo vertimas, o vokiečių egiptologo Karlo Richardo Lepsiaus, kuris 1842 m. išleido išverstas knygos dalis, išradimas. Egiptietiškas tekstų pavadinimas yra The Book of Coming Forth By. Diena.
Tekstuose buvo burtai, skirti padėti mirusiajam pomirtiniame gyvenime. Kai kurie buvo skirti įtikti dievams, o kiti buvo skirti tam, kad mirusįjį ištiktų tam tikros nelaimės, kai jis ar ji patenka į pomirtinį gyvenimą. Mirusiųjų knyga taip pat apžvelgė, kas atsitiks po mirties pagal egiptiečių religinius įsitikinimus. Vienas iš geriausiai žinomų su knyga susijusių vaizdų yra tas, kuriame mirusiųjų dievas Anubis įdeda mirusiojo širdį į svarstykles, kad pasvertų ją tiesos plunksna.
Daugelis Mirusiųjų knygos dalių yra bendros beveik visoms versijoms, tačiau dauguma šio žanro tekstų yra pritaikyti konkrečioms laidotuvėms. Pavyzdžiui, tinkami burtai skyrėsi atsižvelgiant į mirusiojo turtą ir socialinę padėtį. Tekstams klasifikuoti naudojamos keturios pagrindinės kategorijos, nors kiekviena išlikusi versija yra unikali. Šios kategorijos yra heliopolitinė versija, Tėbų versija, trečioji versija be fiksuotos skyrių tvarkos, glaudžiai susijusi su Tėbų tekstais, ir Saite versija.
Ankstyviausios žinomos Mirusiųjų knygos versijos datuojamos 18-osios Egipto dinastijos pradžioje, XVI amžiuje prieš Kristų. Dalis ankstesnių laidotuvių tekstų, karstų tekstai ir piramidės tekstai, buvo įtraukti į šias ankstyvąsias versijas. Bėgant amžiams knyga tapo labiau standartizuota, o naujausiose versijose, išleistose po 16-osios dinastijos 26–7 amžiais prieš Kristų, rodoma griežtesnė ir nuoseklesnė tvarka.