Sinkopavimas yra muzikinis procesas, kurio metu į pagrindinį muzikinės kompozicijos ritmą pridedamas netikėtas elementas. Iš esmės sinkopavimo menas reikalauja sukurti ritmo liniją, kuri būtų atkuriama nuo pagrindinės ritmo linijos, sukuriant efektą, suteikiantį klausytojui jausmą, kad mėgaujasi ritmu ritme. Kartais sinkopija prideda daugiau dūžių, o kartais atitolina arba pakeičia tam tikro ritmo linijos ritmo pojūtį.
Šis unikalus ir patrauklus procesas pagrįstas idėja pakeisti kompozicijoje naudojamų taktų ar natų akcentus. Daugumoje muzikinių kūrinių bendras ritmas 4/4 laiko reikalauja akcentuoti pirmąjį ir trečiąjį taktą. Tačiau sinkopuojant akcentuojamas antrasis ir ketvirtasis ritmas. Šis požiūris iš esmės nepakeičia pagrindinio ritmo, bet pakeičia galutinį kompozicijos skambesį.
Kitose situacijose sinkopija gali pridėti esamo ritmo perdangą, pridedant antrinę ritmo liniją. Taikant šį metodą, antrinė ritmo linija užpildo nedidelius tarpus tarp pagrindinės linijos ritmų, sukurdama garsą, kuris gali būti agresyvesnis ir sukurti sudėtingesnį ritmą, kuris gali būti idealus šokant.
Sinkopavimas randamas daugelyje muzikos tipų, o džiaze yra daugiausia šios muzikos technikos taikymo pavyzdžių. Tačiau besitęsiantis muzikos stilių derinys reiškia, kad šiandien daugelis skirtingų muzikos formų apima sinkopiją. Šį požiūrį galima rasti kantri muzikos, rokenrolo, naujųjų laikų kompozicijose ir kai kuriose klasikinės muzikos kompozicijose.
Sinkopuoti ritmai gali būti originalios kompozicijos dalis arba pridėti šiek tiek pakeitus pagrindinį muzikinio kūrinio ritmą. Šiuolaikiniai tradicinės bliuzo, kantri ir rokenrolo žanrų klasikos pasirodymai atnaujinami ir suteikia naują pristatymą pridedant aranžuotę sinkopiją.