Scenarijus yra filmo rankraštis. Scenaristas, parašytas scenarijų, paprastai yra pirmasis užbaigtas filmo žingsnis. Rašant scenarijų reikia ir techninių formatavimo žinių, ir rašymo įgūdžių; daugelis rašytojų užbaigia daugybę juodraščių ir pataisymų, kol pasiekia versiją, kuri gali būti paruošta gamybai.
Pagrindiniai scenarijaus komponentai yra veiksmas ir dialogas. „Veiksmas“ naudojamas apibūdinti tokius dalykus kaip scenos vieta, veikėjų asmenybė, išvaizda ir bruožai bei kiekvienoje scenoje vykstantys vaizdiniai veiksmai. Kadangi filmas yra vaizdinė priemonė, scenarijuje veiksmas gali būti platesnis ir aprašomesnis, o ne pjesėje. „Dialogas“ reiškia žodžius, kuriuos kalba veikėjai. Per šiuos elementus scenaristas pasakoja istoriją, skirtą filmo formatui, kaip dramaturgas kuria kūrinius, skirtus vaidinti scenoje.
Komerciniai scenarijai paprastai atitinka tam tikrą stilių ir formatą. Daugelis scenaristų naudoja programinę įrangą, kuri automatiškai formatuoja dialogą, veiksmą ir kitus elementus pagal tinkamas paraštes, tarpus ir didžiųjų raidžių rašymo taisykles. Skirtingų žanrų formatavimo taisyklės skiriasi; TV scenarijus gali labai skirtis nuo filmo scenarijaus. Profesionaliems scenaristams tinkamo formatavimo laikymasis dažnai yra pagrindinis kodas, rodantis, kad rašytojas supranta verslą; nauji scenaristai dažnai skatinami mintinai išmokti formatavimo taisykles, kad kiti pramonės profesionalai į jų scenarijus žiūrėtų rimtai. Nepriklausomi filmų kūrėjai arba tie, kurie veikia už pagrindinių filmų kūrimo platformų ribų, dėl meninių priežasčių gali nuspręsti nepaisyti formatavimo taisyklių arba jas interpretuoti iš naujo.
Rašymo gebėjimas yra labai svarbus norint parašyti gerą scenarijų. Nors kai kurie žmonės gali turėti įgimtą talentą natūraliai skambančiam dialogui ar įtikinamų siužetų kūrimui, daugelis scenaristų tobulėja tiesiog rašydami daugybę scenarijų, klausydamiesi draugų ir profesionalų pastabų ir nuolat dirbdami, kad taptų geresniais rašytojais. Kai kurie veiksniai, lemiantys scenarijų rašymo gebėjimus, yra gebėjimas sukurti įtikinamą, logišką istoriją, įdomių personažų išradimas ir supratimas, ką galima ir ko negalima padaryti ekrane. Šis trečiasis veiksnys gali labai paveikti tikimybę, kad scenarijus pateks į filmą; net labai gerai parašytas scenarijus gali būti miręs, jei jame yra elementų, kurių neįmanoma arba neįtikėtinai brangu atkartoti ekrane.
Scenarijus paprastai yra visos filmo gamybos pagrindas. Be scenarijaus prodiuseriai nežinotų, kiek aktorių samdyti, dizaineriai – kokie kostiumai tiktų, o aktoriai – ką pasakyti ir kas vyksta kiekvienoje scenoje. Nors scenarijai dažnai daug perrašomi pakeliui į ekraną, jie gali būti širdis ir pagrindinis įkvėpimas, sutraukiantis filmų kūrėjų grupę kurti filmą.