Aleksandrijos švyturys yra senovinis statinys, kuris dabar sugriuvo ir buvo vienas iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Švyturys, kurio aukštis nuo 115 iki 150 m (380 ir 490 pėdų), buvo Pharos saloje Aleksandrijoje, Egipte, didžiausiame senovėje šalies uoste. Aleksandrijos švyturį 285–247 m. pr. Kr. pastatė Ptolemėjus I Soteris, generolas ir galimas Aleksandro Makedoniečio pusbrolis. Kai Aleksandras mirė per anksti, Ptolemėjus buvo vienas iš jo generolų, kuris užgrobė dalį savo buvusios teritorijos – jo atveju – Egiptą. Aleksandrijos švyturys buvo pastatytas netrukus po to, kai Ptolemėjas paskelbė save Egipto karaliumi.
Pasak legendos, švyturio architektui Sostratui Knidui Ptolemėjas uždraudė kur nors ant jo įrašyti savo vardą, nes Ptolemėjas, būdamas naujai nukaldintas karalius, visos šlovės norėjo sau. Pastačius pastatą atrodė, kad Sostratas pakluso Ptolemėjui, tačiau po šimtmečių paaiškėjo, kad Sostratas tikrai pasirašė pastatą, tik savo užrašą uždengė tinku. Tik po šimtmečių gipsas nukrito.
Aleksandrijos švyturys buvo ne tik bokštas, bet ir storas pastatas, kuris smailėjo į bokštą netoli viršaus. Jis buvo pastatytas iš trijų dalių: aukšta stačiakampė pagrindinė dalis su apskrita bokšto sekcija virš jos, viršuje buvo koloninė viršūnė su nuolat degančia liepsna. Egipto pakrantei, kuri yra labai plokščia ir neturinti jokių bruožų, reikėjo orientyro, kuris padėtų naviguoti, ir būtent šiam švyturio tikslui jis tarnavo daugiau nei tūkstantį metų, kol galiausiai sugriuvo XIV amžiuje po daugybės žemės drebėjimų. Dėl savo aukščio daugelis mokslininkų mano, kad Aleksandrijos švyturys buvo trečias aukščiausias pastatas pasaulyje (po Didžiosios Gizos piramidės) visą savo gyvavimo laiką.
Švyturys buvo pakankamai aukštas ir ryškus, kad jį būtų galima pamatyti 35 mylių (56 km) atstumu į visas puses. Jo šviesa buvo tokia intensyvi, kad sklando legendos, teigiančios, kad jis gali būti nukreiptas uždegti priešo laivus, nors tai tikriausiai buvo skirta tik užpuolikams atbaidyti. Pastato plotis buvo 8.5 m (28 pėdos), o jo mūras buvo surištas išlydytu švinu. Šį statybos metodą daugelis nurodo kaip priežastį, kodėl Aleksandrijos švyturys buvo antras ilgiausiai gyvavęs iš septynių senovės pasaulio stebuklų. Iš visų septynių stebuklų šiandien liko nepažeista tik Gizos piramidė.