Šiuo metu yra šimtai galiojančių tarptautinių sutarčių, kuriose dalyvauja nuo dviejų valstybių iki daugiau nei 95% visų Žemės tautų. Daugelis šiuolaikinių sutarčių yra administruojamos globojant Jungtinėms Tautoms. Kai kurios sutartys yra susijusios su nepriklausomomis priežiūros institucijomis, kurių misija yra užtikrinti, kad būtų laikomasi sutarties.
Tarptautinės sutartys sudarytos mažiausiai 1258 m. pr. Kr., kai Egipto faraonas Ramzis II ir hetitų monarchas Hatusilis III sudarė taikos susitarimą po Kadešo mūšio – didžiausio karietų mūšio istorijoje. Iš pradžių ant sidabrinės lentelės įrašyta susmulkinta molinė kopija išlikusi iki šių dienų, ją galima apžiūrėti Stambulo archeologijos muziejuje.
Antikos pasaulyje per viduramžius ir Renesansą buvo pasirašyta šimtai, jei ne tūkstančiai tarptautinių sutarčių, daugiausia siekiant užbaigti karus, sudaryti teritorinius susitarimus ir garantuoti ekonominę bei karinę sąjungininkų paramą.
Šiandien viena dažniausiai cituojamų tarptautinių sutarčių yra Ženevos konvencijos. Buvo sudarytos keturios Ženevos konvencijos – 1864, 1906, 1929 ir 1949 m. Ženevos konvencijos yra susijusios su aukų, karo belaisvių ir civilių asmenų traktavimu karo metu. Ženevos konvencijos suteikia diplomatinę sistemą, skirtą apsaugoti nekovojusius asmenis ir leisti susigrąžinti mūšio lauke sužeistuosius, paskirtoms grupėms, plaukiojančioms su Raudonojo Kryžiaus, Raudonojo Pusmėnulio ar Raudonojo kristalo emblema.
Tarptautine sutartimi, žinoma kaip JT Chartija, Jungtinės Tautos buvo įsteigtos 1945 m., po Antrojo pasaulinio karo. Po to 1949 metais buvo pasirašyta Šiaurės Atlanto sutartis, kuria buvo įkurtas karinis aljansas NATO, o tais pačiais metais – Londono sutartis, įsteigusi Europos Tarybą. 1955 m. buvo pasirašytas Varšuvos paktas – garsus Rytų Europos valstybių ir Sovietų Sąjungos aljansas, padėjęs pradėti Šaltąjį karą.
1959 metais buvo pasirašyta Antarkties sutartis, kuria Antarktidą paskyrė tyrimų sritimi, uždraudė joje vykdyti karinę veiklą ir padalino ją į kelias dešimtis šalių. 1961 m. buvo pasirašyta Konvencija dėl be pilietybės mažinimo, skirta įgyvendinti politiką, kuri apsaugotų pilietybės neturinčius asmenis. 1963 m. buvo pasirašyta garsioji Dalinio bandymų uždraudimo sutartis, draudžianti bet kokius branduolinius bandymus, išskyrus po žeme, po to 1972 m. buvo pasirašyta Antibalistinių raketų sutartis, skirta apriboti balistinių raketų dislokavimą, ir 1974 m. visų branduolinių ginklų, kurių išeiga viršija 150 kilotonų, bandymai. Visos šios sutartys turėjo svarbių pasekmių Šaltajam karui. 1996 m. buvo pasirašyta Visapusiško branduolinių bandymų uždraudimo sutartis, turinti uždrausti branduolinius sprogimus visame pasaulyje bet kokiais tikslais, tačiau ji dar nebuvo ratifikuota, todėl prieš įsigaliojant ją turi pasirašyti tokios šalys kaip JAV, Šiaurės Korėja ir Iranas.
Pasirašyta keletas svarbių tarptautinių sutarčių dėl masinio naikinimo ginklų ir kariuomenės stiprinimo. Tai apima Biologinio ginklo konvenciją, Cheminio ginklo konvenciją ir Sutartį dėl įprastinių ginkluotųjų pajėgų Europoje.