Proporcingas atstovavimas – tai demokratinė sistema, kurios tikslas – proporcinga parama atstovauti gyventojų valiai įstatymų leidžiamojoje valdžioje. Pavyzdžiui, jei rinkimai baigiasi 33 % balsu už A partiją, 30 % už partiją B ir 37 % už partiją C, o įstatymų leidžiamojoje valdyboje būtų 100 vietų, 33 atitektų partijai A, 30 į partiją B ir pan. Proporcinio atstovavimo tikslas – tiksliau atspindėti politinius gyventojų polinkius.
Ši sistema gali veikti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, partijų sąrašų sistemoje piliečiai balsuoja už politines partijas, o ne už pavienius kandidatus, o vietos įstatymų leidžiamojoje institucijoje paskirstomos pagal balsų procentą, kaip aptarta aukščiau. Atvirame partijos sąraše rinkėjai balsuoja ir už politines partijas, ir už kandidatus, sudarydami sąrašą žmonių, kurie užimtų vietas. Uždarame partijos sąraše partija sudaro sąrašą, paskirstydama vietas kandidatams, kai jie bus paskirstyti rinkimuose.
Kai kurios šalys naudoja mišrų narių proporcingą atstovavimą, kuris apima nugalėtojų rasių ir atstovavimo, pvz., partijos sąrašo, mišinį. Kiti naudoja pirmumo balsavimą, dar vadinamą vienu perleidžiamu balsavimu, kai piliečiai reitinguoja kandidatus pagal pirmenybę. Pavyzdžiui, balsuojant už pirmenybę, kas nors kandidatą F gali įvertinti kaip savo favoritą, o po jo – kandidatus D, A, C, B ir E. Jei kandidatas F negavo pakankamai balsų, kad galėtų dalyvauti rinkimuose, piliečio balsas būtų perkeltas į kandidatą D, o balsai būtų skaičiuojami iš naujo, sąraše judant žemyn, kol bus nustatytas laimėtojas.
Ši sistema sukurta XX a. pabaigoje ir ją naudoja viso pasaulio vyriausybės. Vienas iš didžiausių proporcingo atstovavimo pranašumų yra tai, kad mažumos partijos turi teisę pasisakyti. Pavyzdžiui, Žaliųjų partija Jungtinėse Valstijose beveik nedalyvauja nacionaliniu lygiu, o Vokietijoje ji yra galinga jėga dėl proporcingo atstovavimo. Ši sistema taip pat skatina formuoti koalicines vyriausybes, skatina politinių partijų bendradarbiavimą siekiant tikslų.
Kai kurie žmonės teigia, kad pagrindinis proporcingo atstovavimo pranašumas taip pat yra didelis jo trūkumas. Leidžiant mažumų partijoms reikšti savo nuomonę, proporcingas atstovavimas kartais sukuria situaciją, kai ribinės problemos išryškėja, o vyriausybė tampa labai frakcijinė, o įvairios partijos kariauja dėl klausimų ir vyriausybės kontrolės. Tačiau gerai organizuotoje sistemoje daugelis žmonių mano, kad šią problemą nusveria nauda, kurią suteikia įvairių balsų tautos įstatymų leidžiamojoje valdžioje skatinimas.