Aneksija – tai veikla, kai du dalykai yra sujungiami, paprastai prie didesnio daikto prijungiamas antraeilis arba mažesnis dalykas. Griežtai teisiškai kalbant, aneksija tiesiog apima konsolidavimą arba prisijungimą, tačiau daugelis žmonių šį terminą vartoja konkrečiai norėdami aptarti teritorijų aneksiją, kurią vykdo tautos, kurios mano, kad turi į jas pretenzijas. Nemažai tautų istoriškai išplėtė savo politinę galią per aneksiją, nors Jungtinės Tautos aneksijos nebepripažįsta teisėta politine priemone.
Teisine prasme, kai kažkas pridedamas, tai pridedama arba pridedama prie kažko kito. Pavyzdžiui, kas nors gali pridėti testamentą, pridėdamas kodilį, kuriuo pakeičiamos sąlygos, arba pridėti asmeninę nuosavybę, teisėtai prijungdamas ją prie nekilnojamojo turto. Aneksija teisinėje bendruomenėje neturi tų pačių pasekmių, kaip ir kitos aneksijos formos.
Tautos viduje įregistruoti subjektai gali pasirinkti prijungti kaimyninę žemę. Toks sprendimas dažniausiai priimamas, kai gyvenvietė nori plėstis arba kai jau siūlo paslaugas žmonėms už savo ribų ir nori sukurti formalesnę tvarką. Paprastai aneksija leidžiama tik tuo atveju, jei aneksijos gyventojai balsuoja už tai, o aneksijai kartais nepritariama, nes žmonės baiminasi didesnių mokesčių ir kitų problemų, kurios gali iškilti, kai žemę aneksuoja didesnis kaimyninis miestas.
Tarptautinėje bendruomenėje aneksija apima tautą, kuri pretenduoja į teritoriją ir pareiškia, kad teritorija dabar yra aneksuojančios tautos dalis. Pavyzdžiui, JAV 1898 m. aneksavo Havajus, siekdamos išplėsti Ramiojo vandenyno kontrolę. Tokio tipo aneksijos dažnai pasireiškia perėmimo forma, kai didesnė ir galingesnė valstybė kontroliuoja mažesnę teritoriją ar tautą, veiksmingai priversdama ją prisijungti. Kai kurie žmonės šią veiklą vadina žemės ar valdžios griebimu, nes tai paprastai daroma siekiant naudos aneksuojančiai tautai.
Po Antrojo pasaulinio karo Jungtinės Tautos priėmė rezoliuciją, smerkiančią aneksiją ir konstatuojančią, kad būsimos teritorijų aneksijos tarptautinės bendruomenės nepripažins, todėl jas pripažino negaliojančiomis. Tai iš dalies buvo padaryta kaip reakcija į aneksijas, kurias Vokietija panaudojo siekdama įgyti kontinentinės Europos kontrolę karo metu. Nuo šio laikotarpio įvyko keletas aneksijų, dažniausiai teisinėje pilkojoje zonoje, todėl sunku kategoriškai nuspręsti, ar jos turėtų būti priskirtos prie aneksijų.