Atradimų amžius, dar kartais vadinamas tyrinėjimų amžiumi, buvo pasaulinės istorijos laikotarpis nuo XV iki XVII a. Per šią epochą daugelis Europos ir Azijos tautų sužinojo daug daugiau apie pasaulį, sukūrė naujus prekybos kelius, kūrė geresnius žemėlapius ir susipažino su naujais žmonėmis. Manoma, kad tai labai svarbus ir vaisingas laikotarpis, ypač Europos istorijoje, nors tyrinėtojų suardytos vietinės populiacijos gali nesutikti.
Keletas dalykų sukėlė atradimų amžių Europoje. Pirmieji buvo Renesanso mokslo ir technikos pažanga – laikotarpis, kai taip pat atsirado unikalių ir neįprastų prekybinių prekių, įskaitant prieskonius, tokius kaip cinamonas, muskato riešutas ir gvazdikėliai, paklausa. Dėl šios pažangos atsirado daug labiau tinkamų plaukioti laivų, kurie galėjo išgyventi Atlanto vandenyne. Laivų statyba ir navigacija sparčiai progresavo tiek iki atradimų amžiaus, tiek ir jo metu. Anksčiau tyrinėtojai apsiribojo sausumos maršrutais ir minimaliomis laivybos galimybėmis.
Kai kurios motyvacijos tyrinėti pasaulį tikriausiai buvo ir politinės bei religinės. Kai kurios Europos tautos buvo nepatenkintos musulmonų dominuojančia prekyba iš Rytų ir norėjo ieškoti alternatyvių kelių ir prekiauti tiesiogiai. Šis noras tikriausiai buvo motyvuotas ir ekonomiškai, nes prekybininkai siekė gauti daugiau pelno, pašalindami tarpininką.
Atradimų amžiuje daugelis europiečių tyrinėjo Rytus sausumos keliais, pavyzdžiui, Šilko keliu. Jie sugrąžino neįprastas prekybos prekes, padidindami jų paklausą, o era sukūrė prekybos santykius tarp Europos ir Azijos. Taip pat tarp Rytų ir Vakarų keitėsi informacija ir idėjomis, kurios tikriausiai praturtino daugelį kultūrų. Daugelis prekybininkų taip pat pradėjo domėtis, ar užjūrio maršrutai būtų efektyvesni, ir atsirado šio laikotarpio buriavimo aspektas.
Daugybė tautų statė ir plaukiojo laivus atradimų amžiuje, įskaitant Angliją, Ispaniją, Portugaliją, Italiją, Prancūziją ir keletą Skandinavijos šalių. Šios tautos ne tik atrado du naujus žemynus – Šiaurės ir Pietų Ameriką, bet ir suformavo kolonijas visame pasaulyje. Kolonijų susidarymas turėtų platų poveikį, kuris tęsiasi iki šiol. Sukurdama koloniją, tauta gali monopolizuoti tam tikrą produktą ir išplėsti jo politinę bei socialinę galią. Daugelis šių tautų labai nenorėjo paleisti savo kolonijų, o daugelis jų buvo sugrąžintos į vietinę valdžią tik XX amžiuje.