Trijų dienų renginys, kartais vadinamas „žirgų triatlonu“, yra varginantis renginys, skirtas patikrinti arklio treniruotes, gebėjimus ir jėgą bei ryšį tarp žirgo ir raitelio. Rungtynės taip pat vadinamos „kombinuotomis treniruotėmis“, nes jose integruojamas jojimas, ištvermė ir konkūras – trys jojimo disciplinos, kurios paprastai laikomos atskirai. Rungtynių žirgas yra retas ir nepaprastai talentingas sportininkas, turintis tvirtą ryšį su savo raiteliu ir jam ištikimas.
Rungtynių šaknys glūdi išbandant karinius žirgus, kurie turėjo pasižymėti itin disciplinuotais išjodinėjimo žirgo bruožais, kroso kliūtinio bėgimo ištverme ir konkūrams reikalingo lankstumo bei dėmesio formai. Kiekvienas trijų dienų renginio etapas vadinamas „testu“, nes jame tikrinami žirgo ir raitelio gebėjimai, o kiekvienas testas vertinamas laiko bandymu. Jei žirgas ir raitelis laiku neatlieka testo, jie automatiškai diskvalifikuojami.
Pirmąją trijų dienų renginio dieną pagrindinis dėmesys skiriamas išjodinėjimui – jojimo meno formai, kuriai reikalingas lankstus, gerai treniruotas žirgas. Išjodinėjimo testo metu arklys ir raitelis juda kaip vienas per keletą skysčių judesių žiede. Neįgudusiai akiai dresūra primena šokį, reikalaujanti didelės fizinės kontrolės ir grakštumo. Varžybų jojimo dalis išlaisvina žirgą sekančioms dviem dienoms, o ji vertinama pagal bendrą formą, įskaitant tai, kaip gerai vyksta jojimo testas ir kaip gerai pasirodė žirgas ir raitelis.
Antroji ir sunkiausia renginio diena – ištvermės/krosas, kuris prasideda keliais ir trasomis, mankšta prie lengvo risto, skirta žirgo tempimui ir apšilimui. Žirgas eina tiesiai į testo kliūtinio bėgimo dalį, kurią sudaro šeši–aštuoni šuoliukai ilgoje trasoje, o po to eina dar vienas kelių ir takelių ratas, kad atvėstų. Po šio momento veterinarijos gydytojas patikrina arklio sveikumą. Jei arklys laikomas netinkamu varžytis, jis atšaukiamas. Priešingu atveju žirgas patenka į kroso etapą – įkvepiančią ir sudėtingą trasą per labai įvairų reljefą ir per daugybę kliūčių, važiuojant šuoliais.
Trečią dieną žirgą dar kartą apžiūri veterinarijos įgula, prieš jam leidžiant varžytis finaliniame teste, konkūre. Konkūras atliekamas ringe ir vertinamas pagal formą. Taip pat patikrinami žirgo gebėjimai ir noras varžytis po pirmųjų dviejų renginio dienų. Teisėjai ieško žirgų, kurie sklandžiai juda žiede, neatmeta šuolių ir dirba darniai su savo raiteliais, kad užbaigtų trasą.
Varžybų pabaigoje žirgų ir raitelių komandos vertinamos taikant taškų sistemą, kurioje atsižvelgiama į formą ir laiką, kurio prireikė įveikti kiekvieną trasą. Kaip ir daugelyje jojimo sporto šakų, lenktynėse varžosi daugybė įvairaus amžiaus ir gebėjimų žmonių ir žirgų, tačiau šioje srityje dominuoja keletas žirgų sporto superžvaigždžių, kurių būklė ir treniruotės yra aukščiausios. Stebėti veiksmingus lenktyninius žirgus yra reta privilegija.