Terminas „tiesioginis žaidimas“ vartojamas norint atskirti dviejų rūšių teatro kūrinius – miuziklą ir nemuziklą. Tiesus pjesė yra teatro kūrinys, kuris nėra miuziklas, bet remiasi ištartu žodžiu, kad pasakotų istoriją. Toks žaidimas perkelia istoriją per žodinį dialogą, o ne dainą ir šokį. Abi šios meno rūšys laikomos pjesėmis, tačiau dažniausiai pateikiamos visiškai skirtingais stiliais. Tiesiame spektaklyje drama ar komedija dažniausiai atsiskleidžia per veikėjų pokalbius, o miuzikle gali nebūti dialogo.
Egzistuoja daugybė tiesių pjesių tipų, jie gali būti viso ilgio, dažniausiai dviejų ar trijų veiksmų, arba trumpesni – vieno veiksmo. Viso ilgio spektaklyje veiksmas suskaidomas į veiksmus ir gali būti pertrauka. Vienaveiksmis spektaklis paprastai būna daug trumpesnis ir dažnai vaidinamas kaip festivalio ar trumpų spektaklių nakties dalis. Yra net mini pjesės, kurios gali trukti penkias ar dešimt minučių, kurios patenka į šią kategoriją.
Šio tipo pjesės taip pat gali būti suskirstytos į dvi skirtingas kategorijas: komediją arba dramą, tačiau yra ir variantų, pavyzdžiui, komedines dramas. Komedija papasakos lengvabūdišką istoriją, o drama dažniausiai bus rimtesnė. Nors kartais dramaturgas sujungs du žanrus, sukurdamas teatro kūrinį, kuris gali sukelti žiūrovams stiprių emocijų, pakaitomis su juoko bangomis. Taip pat yra eksperimentinių pjesių, kurios laikomos tiesioginėmis pjesėmis. Juose gali būti neįprastos kalbos, personažų ar specialiųjų efektų, skirtų istorijai papasakoti.
Kai kurie tiesioginių pjesių pavyzdžiai: Tennessee Williamso „Tratvaras pavadinimu Desire“, Eugene’o O’Neillo „Ilga dienos kelionė į naktį“ ir Samo Shepardo „Proto melas“. Tiesus pjeses gali būti sunkiau pastatyti, ypač Brodvėjuje, nes paprastai jas sunkiau parduoti auditorijai. Dažnai teatro žiūrovai renkasi gryną pramogą, todėl miuziklai kasose tampa pelningesni. Nors tiesioginiame pjesėje gali būti muzikos, muzika yra labiau priemonė nuotaikai ar atmosferai sukurti, o ne istorijos pasakojimui. Toks spektaklis dažnai meta iššūkį publikai ir reikalauja daugiau klausytis bei galvoti, o ne pramogauti kelias valandas.