Tinkamų trąšų pasirinkimas tam tikrai žolių rūšiai gali būti pagrindinė klestinčios vejos priežiūros dalis. Žolės trąšos paprastai skatina šviežios žolės ir sveikų šaknų augimą vejose, aprūpindamos žolę pagrindinėmis maistinėmis medžiagomis, tokiomis kaip azotas, fosforas ir kalis. Vejos savininkai gali pasirinkti tinkamas žolės trąšas savo vejai, atsižvelgdami į jų vejoje augančios žolės rūšį ir sezoną, kada bus tręšiamos žolės trąšos. Sodininkai taip pat turi nuspręsti, ar jie nori, kad veja būtų ryškiai žalia trumpą metų laikotarpį, ar kad veja atrodytų sveika visą auginimo sezoną.
Pirmiausia sodininkui renkantis žolių trąšas reikia atsižvelgti į tai, kokios rūšies žolė auga jo vejoje. Kiekvienai žolių rūšiai reikalingas skirtingas maistinių medžiagų santykis, kad jis augtų efektyviai. Pavyzdžiui, veja, sudaryta iš Šv. Augustino žolės, turėtų būti tręšiama pradinėmis trąšomis, kai pasodinama nauja žolė, o po to kas mėnesį tręšiama po 1 svarą (apie 45 kg) daug azoto turinčių trąšų kiekvienam 1,000 kvadratinių pėdų (apie 92.9 kvadratinių metrų). vejos. Daugeliui aukštųjų eraičinų rūšių reikia tręšti tik porą kartų per metus ir geriausiai auga tręšiant lėtai išsiskiriančiomis trąšomis.
Kitas svarbus veiksnys renkantis geriausias žolės trąšas konkrečiai vejai yra metų laikas, kuriuo sodininkas tręš savo veją. Pavasarį lėtai atpalaiduojančių trąšų naudojimas vasario pabaigoje arba kovo pradžioje paprastai paskatins sveikesnės vejos augimą, nei naudojant daug azoto turinčias trąšas balandį ar gegužę. Vejai rudenį paprastai reikia žolės trąšų, kurios papildys jas maistinėmis medžiagomis, kurias jie sunaudojo per vasarą. Geriausios žolės trąšos, kurias reikia naudoti rudenį, turi mažiau azoto ir turi pakankamai kalio ir fosforo, kad būtų skatinamas šaknų augimas žiemos pradžioje.
Vejos savininkai turi apsispręsti, ar jie nori trąšų, kurios skatintų spartų ryškiai žalios žolės augimą pavasario piko metu, ar trąšų, kurios aprūpintų veją būtinomis maistinėmis medžiagomis, kad veja išliktų sveika likusius metus. Žolės trąšos, kuriose yra daug azoto, paskatins vejos augimą ir suteiks savininkams šviežios žalios žolės, tačiau tokios trąšos neleidžia vejai sukurti šaknų sistemos, reikalingos vejai ilgalaikiam klestėjimui. Žolės trąšos, turinčios mažesnį azoto ir daug fosforo bei kalio santykį, leidžia vejai išvystyti šaknis, kurios ilgainiui pačios išaugins natūralią žalią žolę.