Transpiracija yra vandens išgaravimo procesas per augalų lapijos stomą arba poras. Vanduo keliauja iš šaknų, kur jis absorbuojamas, aukštyn per stiebą ir išeina kaip garai iš mažyčių skylučių augalo lapų apačioje. Šis procesas gali būti žalingas augalams, ypač kai vandens kiekis yra mažas, tačiau jis yra gyvybiškai svarbus norint gaminti maistą. Tokiu būdu susidaro apie 10% atmosferoje esančio vandens, o kiti 90% yra garavimo rezultatas.
Pagrindinis transpiracijos tikslas yra atidaryti stomą, leidžiančią anglies dioksidui pasklisti į orą, o tai yra pagrindinė fotosintezės funkcija. Išsiskiriantis skystis atsiranda kaip šalutinis poveikis. Vandens slėgis augalo lapuose yra žymiai mažesnis nei šaknyse, todėl jis juda aukštyn. Vandenyje gausu maistinių medžiagų, jis derinamas su saulės šviesa ir anglies dioksidu lapuose. Tai sukuria augalui maistą, o lapuose esanti stoma atsidaro, o likęs vanduo ir anglies dioksidas patenka į atmosferą.
Vidutinis ąžuolas per metus išleis apie 40,000 151,416 galonų (3,000 4,000 litrų) vandens, o kukurūzų laukas – nuo 11,356 15,141 iki XNUMX XNUMX galonų (XNUMX XNUMX ir XNUMX XNUMX litrų) vandens per dieną. Kiti augalai, ypač vietiniai dykumos, yra prisitaikę mažinti išskiriamos drėgmės kiekį, stengiantis tausoti vandenį. Kaktusai atlieka fotosintezę savo stiebuose, todėl stomų skaičius yra palyginti mažas. Kiti augalai, kurie specializuojasi vandens praradimui mažinti, turi ypatingą fotosintezės formą, dėl kurios stoma užsidaro karštą dieną, kai vandens reikia labiausiai, ir atsidaro naktį, kai ištekančio vandens kiekis bus mažesnis.
Lapai negali išsiskleisti, kai oro drėgnumas, esantis tiesiai aplink stomą, yra didelis. Kai oras jau prisotintas vandens, daugiau vandens negali pasklisti pro augalo poras, nes jis neturi kur dingti. Vėjas taip pat vaidina svarbų vaidmenį transpiracijoje. Kai oras aplink stomą prisisotina vandens, vėjas jį nupučia, o jis pakeičiamas sausesniu oru, kuris gali sulaikyti papildomą vandenį, leidžiantį augalui pravėsti.
Temperatūra taip pat turi įtakos vandens išleidimo greičiui. Kai oras yra šiltesnis, stoma atsidaro, todėl augalas gali daugiau kvėpuoti. Šaltu oru stoma lieka uždaryta ir neišskiria tiek vandens. Augimo sezonas vyksta šiltesniais mėnesiais, nes fotosintezė gali vykti dažniau, nes stoma būna atvira ilgesnį laiką ir gali susidaryti daugiau maisto. Dėl žemesnės temperatūros ir užsitęsusio stomos uždarymo augalai žiemą dažnai nustoja veikti.