NPK trąšos reiškia tris pagrindines maistines medžiagas, esančias įprastose sodo trąšose: azotą (N), fosforą (P) ir kalį (K) arba kalį. Taip pat vadinami NPK, brūkšneliai atspindi kiekvieno elemento procentinę dalį trąšose. Šie trys pagrindiniai elementai yra svarbios maistinės medžiagos bendrai augalų sveikatai ir, priklausomai nuo augalų rūšies, turės skirtingą poveikį tam, kaip gerai klestės sodas.
Bet kuriame namų tobulinimo centre yra įvairių NPK trąšų pasirinkimų. Ant maišelių esantys skaičiai iš eilės rodo azoto, fosforo ir kalio procentinę dalį mišinyje. 10-20-10 trąšų maišelyje bus 10% azoto, 20% fosforo ir 10% kalio.
Azotas veikia kaip priemonė augalui gaminti daugiau chlorofilo. Tai sukels gausų augimą ir suteiks tamsiai žalią spalvą. Daugelis NPK vejos trąšų turi didelį azoto kiekį, kad padėtų užauginti vešlią, žalią žolę.
Fosforas padeda pirminiam augalų augimui, prisidedant prie šaknų vystymosi ir sveiko žydėjimo. Didesnė fosforo koncentracija gali būti naudinga sodinant naują sodą ar sėjant veją.
NPK trąšose esantis kalis stiprina augalų imunitetą, nes apsaugo juos nuo tam tikrų ligų. Tai taip pat padeda vystytis tvirtai šaknims. Kalis taip pat apsaugo nuo sezoninių oro sąlygų, pavyzdžiui, didelio šalčio ar sausros.
Be augalo tipo, renkantis tinkamą NPK trąšų tipą reikėtų atsižvelgti į kai kuriuos kitus aspektus, įskaitant tirpumą vandenyje ir naudojamo dirvožemio tipą. Taip pat svarbu atsižvelgti į tai, ar trąšos yra organinės, ar pagamintos chemiškai. Natūraliose trąšose paprastai yra mažesnis maistinių medžiagų kiekis nei chemiškai pagamintose trąšose.
Kitas sodininko pasirinkimas – naudoti kietus ar skystus trąšų mišinius. Paprastai skystąsias trąšas reikia tręšti į plotą dažniau, jas gali nuplauti lietus, o kietosios trąšos turi didesnę tikimybę įsisavinti. Nors renkantis, kokią NPK trąšų rūšį naudoti, gali atrodyti painu, tačiau įprasta nykščio taisyklė yra ta, kad žydintiems augalams ir daržovėms reikės daugiau trąšų su didesniu azoto kiekiu, o lėtai augantiems augalams – mažiau.