Raudonasis pelėsis yra bet koks pelėsis – grybelis, augantis siūlinės struktūros, vadinamos hifa, pavidalu, tam tikru gyvenimo etapu turintis rausvą spalvą. Daugelis pelėsių yra raudonos visą ar dalį savo gyvenimo, o žmonės, norintys atpažinti konkrečią rūšį, turės surinkti informacijos apie jos savybes, kad galėtų ją identifikuoti. Kai kuriais atvejais būtina atlikti patikrinimą laboratorijoje, nes kartais sunku atskirti pelėsių rūšis be patirties ir specialios įrangos.
Grybai keičiasi nuo įkyrių ataugų, besivystančių drėgnoje aplinkoje, pavyzdžiui, vonios kambariuose, iki naudingų pelėsių, naudojamų gaminant maisto produktus, tokius kaip fermentuoti raudonieji ryžiai, kolonizuoti Monascus purpureus – raudonuoju pelėsiu, dėl neigiamų asociacijų su pelėsiu, kartais vadinamu „raudonomis mielėmis“. Pelėsiai linkę mėgautis drėgna, šilta aplinka su ribota oro cirkuliacija. Kai kurie nemėgsta ultravioletinės spinduliuotės ir vengs saulėtų vietų, pirmenybę teikdami tamsioms ir blankioms vietoms arba vietoms su netiesiogine šviesa. Dažniausiai raudonųjų rūšių galima rasti ant plytelių skiedinio, namų apačioje, drėgnose patalpose ir ant maisto produktų, pvz., duonos, kur dėl didelio drėgmės lygio ir maistinių medžiagų gali klestėti pelėsiai, kurie kartais sprogsta per kelias dienas.
Daugeliu atvejų raudonasis pelėsis nekenkia, nors artimo kontakto su juo patartina vengti. Maisto produktai, ant kurių jis auga, turėtų būti išmesti, nebent jie yra fermentuoti arba specialūs maisto produktai, pagaminti kontroliuojamomis sąlygomis, kai pelėsio rūšis yra žinoma. Tokiose aplinkose kaip virtuvė ir vonios kambarys, pelėsius galima pašalinti karštu vandeniu ir muilu. Padidinus oro cirkuliaciją, naudojant šildytuvus orui išdžiovinti ir skatinant saulės spindulių srautą į erdvę, galima apriboti pelėsių pasikartojimą. Taip pat gali padėti tirpalai, tokie kaip balinimo purškalai.
Kai kurios pelėsių rūšys gali gaminti toksinus, todėl žmonės serga. Jei žmonės nerimauja dėl grybelio, su kuriuo susiduria savo namuose, jie gali paimti tamponą ir nunešti į laboratoriją ištirti. Mikologas gali ištirti mėginį, nustatyti, koks pelėsis yra, ir suteikti žmonėms informaciją, ar jis kenksmingas. Specialistas taip pat gali turėti patarimų, kaip pašalinti ir sustabdyti augimą, kad ateityje pelėsiai nepasikartotų. Svarbu jį kruopščiai nuimti prieš dažant, dedant naujas plyteles ar linoleumą ar atliekant kitus pertvarkymo darbus. Jei pelėsis tiesiog uždengiamas, jis gali augti po danga ir už jo, o ateityje tai taps problema.