Kokie yra skirtingų šildymo sistemų tipai?

Yra daugybė skirtingų namų, biurų ir pramoninių patalpų šildymo sistemų, tačiau kai kurios yra labiau optimizuotos tam tikroms vietoms nei kitos. Dydis ir galia yra vieni didžiausių skirtumų, nes mažo namo ar rūsio buto šildymas labai skiriasi nuo temperatūros reguliavimo kur nors, pavyzdžiui, aukštuose ar didelėse parduotuvėse. Vis dėlto pagrindinė veikimo technologija paprastai yra nuosekli, nepaisant nustatymo. Dauguma sistemų yra vienos iš penkių pagrindinių tipų, būtent priverstinio oro, spinduliuojančios šilumos, vandens, garų spinduliavimo ir geoterminės. Reikėtų atsižvelgti į kiekvieno tipo veiksmingumą tenkinant biudžeto ir šildymo bei vėsinimo poreikius nagrinėjamoje erdvėje.

Priverstinės oro sistemos

Priverstinė oro sistema dažniausiai naudojama gyvenamuosiuose pastatuose, taip pat dažnai naudojama didesniuose pastatuose, pavyzdžiui, biuruose ir parduotuvėse. Jis veikia kaitinant orą krosnyje, o po to per sumontuotus ortakius ir ventiliacijos angas išleidžiamas oras į įvairias pastato vietas. Ji taip pat plačiai žinoma kaip centrinio šildymo sistema, nes ji ateina iš centrinio konstrukcijos taško, dažniausiai spintos, kur ją galima filtruoti, drėkinti arba sausinti. Oras gali būti šildomas įvairiais būdais, įskaitant elektrą, gamtines dujas, propaną ar alyvą. Kadangi ši sistema gali būti naudojama tiek šildymui, tiek vėsinimui, sistema yra patogi daugeliui žmonių ir yra efektyvi, kai kalbama apie komunalines patalpas.

Ortakiai, reikalingi šiai sistemai naudoti, paprastai įrengiami pastato vidinėse sienose, todėl gali būti sunku įdiegti šią sistemą senesniuose namuose ir gali prireikti papildomo planavimo naujos statybos metu. Naudojama krosnies sistema gali būti triukšminga ir girdėti visame pastate. Ši sistema taip pat gali perkelti alergenus visame name, nes oras cirkuliuoja, o filtravimo sistemas reikės reguliariai prižiūrėti, kad išlaikytų optimalią funkciją. Priverstinės oro sistemos taip pat gali būti brangios išlaikyti, ypač senstant.

Spinduliuojanti šiluma

Spinduliavimo šilumos metodas dažnai giriamas už gebėjimą gaminti natūralią ir patogią šilumą, kuri yra vienoda visame pastate. Tokio tipo sistemoje centralizuotas siurblys naudoja karšto vandens vamzdžių tinklą po grindimis arba lubų plokštėse, kad paskirstytų šilumą. Karštas vanduo šildomas naudojant boilerį, kuris dažniausiai varomas alyva, gamtinėmis dujomis, propanu arba elektra. Vandeniui šildyti taip pat gali būti naudojama šildymo krosnelė, kuri gali būti varoma anglimi arba malkomis.

Spinduliavimo šiluma gali užtrukti šiek tiek laiko, kol pašildysite kambarį, nes vanduo pirmiausia turi būti pašildytas ir cirkuliuojamas vamzdžiais. Gali būti brangu įdiegti ir prižiūrėti, nes iškilus problemai gali būti sunku pasiekti vamzdžių sistemas. Aušinimas šiuo metodu paprastai nepasiekiamas, nes vėsinimui paprastai reikia visiškai atskiros ortakių sistemos. Karšto vandens vamzdžiai gali sušildyti erdvę, tačiau šalti vamzdžiai paprastai jos neatvėsina. Paprastai oras turi cirkuliuoti, kad tai įvyktų.

Hidronikos sistemos
Hidraulinė šiluma taip pat žinoma kaip karšto vandens grindjuosčių sistema. Panašiai kaip ir spinduliavimo sistemose, katilas šildo karštą vandenį tokiai sistemai, kuris vėliau cirkuliuoja vamzdžiais, esančiais grindjuostėse, pritvirtintose prie sienų kiekviename namo kambaryje. Šios sistemos paprastai yra tylios, efektyvios energiją ir gali būti maitinamos elektra, nafta arba gamtinėmis dujomis. Temperatūra paprastai gali būti reguliuojama atskirai kiekviename kambaryje. Grindjuostės neturėtų būti užblokuotos užuolaidomis ar baldais, todėl kai kuriems naudotojams jie yra nepatogūs. Kaip ir spinduliuojančios šilumos atveju, hidraulinės sistemos gali lėtai sušildyti kambarį ir joms reikės atskiros aušinimo sistemos.
Garo spinduliavimo pavyzdžiai
Garų spinduliavimo sistemos šildo kambarį per vertikalius įrenginius, vadinamus „radiatoriais“. Šios sistemos naudoja vieną arba du vamzdžius ir šildo vandenį įvairiais būdais, pavyzdžiui, elektra, nafta ar gamtinėmis dujomis. Nors šie įrenginiai gali efektyviai naudoti energiją ir greitai sušildyti patalpą, jie gali būti nepatogūs, kai reikia dėti baldus, nes sienos ir aplinka turi būti skaidrios, kad būtų išvengta gaisro pavojaus. Daugeliui žmonių nepatinka, kaip kambaryje atrodo radiatoriai, todėl renkasi kitą būdą. Radiatoriai dažniausiai naudojami tik šildymui, o tai reiškia, kad pastatų savininkams, norintiems vėsaus oro kondicionavimo, tam reikės kitokios sistemos.

Geoterminės galimybės
Geoterminiai šildytuvai yra naujesni šildymo ir vėsinimo variantai, dažniausiai naudojami namuose ir ekologiškose biurų patalpose. Šios sistemos naudoja natūralią šilumą iš žemės, kad reguliuotų vidaus temperatūrą. Jų įrengimas gali būti labai brangus, tačiau daugelis savininkų teigia, kad laikui bėgant jie daugiau ar mažiau atsipirks. Dauguma jų labai taupo energiją ir nenaudoja daug elektros ar kitų neatsinaujinančių išteklių, o tai reiškia, kad komunaliniai mokesčiai dažnai bus gana maži. Ši sistema veikia ir šildymui, ir vėsinimui, nes kaip reguliavimo priemonė naudoja santykinai pastovią žemės temperatūrą.
Pasirinkimų palyginimas ir pasirinkimas
Kai namų savininkai ir statybų rangovai renkasi šildymo sistemą tam tikrai konstrukcijai, jie paprastai yra protingi pagalvoti apie tai, kaip sistema bus maitinama, be to, kiek tai kainuos. Atsižvelgiant į tai, kad daugeliui šių variantų reikalingos atskiros aušinimo sistemos, gali būti geriausia naudoti centrinio šildymo sistemą, kuri derins šildymą su vėsinimu tuose regionuose, kur reikia abiejų.