Sodinant rožių gyvatvorę, reikėtų pradėti nuo tinkamiausių jūsų geografinei vietai augalų, rasti kuo saulėtesnę vietą, užtikrinti gerą drenažą ir naudoti trąšas. Rožių gyvatvorė gali būti auginama dėl daugelio priežasčių, įskaitant privatumą ar grakštų kraštovaizdžio grožį, tačiau norint sėkmingai sodinti, reikia planuoti iš pradžių. Paprastai rožių gyvatvorė apima floribundines arba krūmines rožes; hibridinės arbatos dažniausiai randamos kaip augalų pavyzdžiai.
Pirmas žingsnis yra svetainės auginimo zonos nustatymas. Jei reikia, internete galima ieškoti frazės „augančios zonos“. Tam tikri augalai yra atsparesni skirtinguose regionuose, todėl norint gauti geriausius rezultatus, reikėtų rinktis ištvermingiausius tam regionui augalus. Nedidelės priežiūros rožių gyvatvorei galima rinktis ligoms atsparius augalus, o spalvingam eksponavimui – vis žydinčias veisles. Darželio darbuotojai gali suteikti informacijos apie konkrečias rožių rūšis.
Tada reikia rasti tinkamą rožių gyvatvorės vietą. Rožės mėgsta saulę, neauga pavėsyje ir nemėgsta sėdėti vandenyje. Jiems kasdien reikia mažiausiai šešių valandų tiesioginių saulės spindulių, o rytinė šviesa yra ideali. Rožių negalima sodinti šalia medžių ir krūmų, nes jie gali konkuruoti dėl vandens. Nors rožių gyvatvores geriausia sodinti pavasarį, jas taip pat galima sodinti ankstyvą rudenį.
Nustačius idealią vietą, kitas žingsnis yra nustatyti, kiek ilgai bus gyvatvorė. Rožės, pasodintos šiltesnio klimato šalyse, užaugs didesnės nei vėsesnėse vietose. Kad būtų lengviau įsivaizduoti jo vietą, galite pabarstyti miltais, kad žolės kontūras būtų nurodytas, kur bus rožių gyvatvorė.
Toliau reikia paruošti dirvą. Rožės mėgsta turtingą, priemolio, gerai nusausintą dirvą, kurios potencinis vandenilis (pH) yra 5.5–7.0. Dirvožemio tyrimo rinkinį galima įsigyti techninės įrangos parduotuvėje. Jei dirvožemis per rūgštus, galima įberti kalkių, o jei per šarminė – durpių samanų arba maltos uolienų sieros. Atėjus sodinimo laikui, kiekvienam krūmui reikia iškasti po duobutę, kuri yra maždaug dvigubai didesnė už šaknies gumulėlį, paliekant apie 12 colių (30.5 cm) tarp kiekvienos skylės.
Kiekvieno rožių krūmo dugnas turi būti mulčiuotas tokia medžiaga kaip pušų spygliai ar medžio drožlės. Mulčiavimas apsaugo nuo piktžolių ir padeda augalui išlaikyti vandenį. Pasodinus gyvatvorę, ją reikia gerai laistyti. Rožėms kiekvieną savaitę reikia 1–2 colių (2.5–5.1 cm) vandens. Jiems taip pat reikia azoto augimui ir žydėjimui, todėl daugelis sodininkų nusprendžia savo rožių gyvatvores šerti geru azoto trąšų šaltiniu.
Rožių gyvatvorės auginimas reikalauja planavimo, šiek tiek tyrimų ir dėmesio detalėms. Tačiau rezultatai gali būti verti pastangų. Teisingai pasodinta rožių gyvatvorė teiks spalvingą malonumą metų metus.