Kelio apvadas dažnai yra esminis kraštovaizdžio dizaino elementas. Jame yra tako medžiaga, perėjimas tarp tako į likusį kraštovaizdžio dizainą ir kaip dekoratyvinis kraštovaizdžio elementas, nepriklausomas nuo kitų kraštovaizdžio ypatybių. Yra keletas takų apvadų variantų, tokių kaip medinis apvadas, plytų apvadas ir akmens apvadas. Kraštovaizdžio meistrai taip pat gali rinktis plastikinius, metalinius ar betoninius apvadus.
Mediniai apvadai yra populiarūs, ypač tose vietose, kur drėgmės lygis žemas. Labiausiai paplitę medienos apvadai yra gaminami iš medienos, pavyzdžiui, 2 × 4 colių (apie 38 × 89 mm) lentos arba 2 × 6 colių (apie 38 × 140 mm) lentos. Paprastai mediniai apvadai turi būti apdorojami taip, kad būtų atsparūs puvimui. Įprastomis aplinkybėmis raudonmedis ir kedras yra vieni geriausių medinių apvadų variantų.
Kai kurie kraštovaizdžio kūrėjai teikia pirmenybę plytų apvadų estetikai. Paprasčiausias plytų apvado įrengimo būdas – plytas įterpti į dirvą nenaudojant jokio skiedinio. Tai galima padaryti tik tada, kai dirvožemis yra tvirtas. Priešingu atveju plytos paslys ir sugadins kraštovaizdžio dizainą.
Kuriant tako apvadą naudojant plytas be skiedinio, plytas galima kloti tranšėjoje, kuri juosia taką. Didžioji plytų paviršiaus dalis turi būti po tako paviršiumi. Plytas taip pat galima statyti vertikaliai arba kampu, kad būtų dekoratyvus efektas.
Kai kurie žmonės renkasi natūralesnę išvaizdą, o ne savo kelio apvadą. Tokiais atvejais pirmenybė gali būti teikiama akmeniniams apvadams. Akmenys, uolos ar net rieduliai gali būti naudojami takui briaunoti. Prieš klojant mažesnius akmenis, geriausia naudoti 1 colio (apie 2.5 cm) storio skiedinio sluoksnį, kad jie laikui bėgant nejudėtų. Didesnės uolos paprastai atrodo geriausiai, jei jos yra iš dalies palaidotos, tačiau iškloja taką. Kartais tarpus tarp didesnių akmenų galima užpildyti ir mažesniais akmenimis.
Mažiau natūralūs, bet ne mažiau veiksmingi tako apvadų variantai yra plastikiniai ir metaliniai apvadai. Tokius apvadus lengva montuoti – plastikinės arba metalinės juostelės tiesiog uždedamos išilgai kelio. Tada apvado juostos laikomos kuoliukais.
Kaip ir daugelio formų apvadų atveju, plastikiniai ir metaliniai apvadai dažnai atrodo geriausiai, jei jie nėra per aukšti. Be to, juostas rekomenduojama įkasti bent iki pusės po žemės paviršiumi. Šie apvadų tipai idealiai tinka keliams, kuriuose yra daug kreivių.
Betoniniai apvadai yra išskirtiniai tuo, kad nėra iškilūs, tačiau sukuria aiškiai apibrėžtas tako briaunas. Betoniniai apvadai išlaiko medžiagas, sukuriančias kelią, bet taip pat sukuria barjerą, kad žolę būtų galima nupjauti iki pat tako krašto. Tai sumažina poreikį naudoti piktžolių plakinį ar kitą įrangą.