Kolkwitzia yra augalų gentis, priklausanti Caprifoliaceae šeimai. Jame yra tik viena krūmų rūšis, ty Kolkwitzia amabilis, kurios gimtinė yra Hubėjaus provincija centrinėje Kinijoje. Krūmas paprastai užauga 10 pėdų (3 m) aukščio, panašaus dydžio ir pasižymi rožinių gėlių grupelėmis. Tai mažai priežiūros reikalaujantis krūmas, kuriame paprastai nėra kenkėjų ir ligų. Rūšis dažniausiai dauginama žalumynų auginiais vėlyvą pavasarį.
Kolkwitzia gentis pavadinta Richardo Kolkwitzo, kuris buvo Berlyno botanikos profesorius, vardu. Patį augalą aptiko italų misionierius, vardu Giraldi, 1890–1895 m. Kinijoje. Tačiau jo pradinė siunta sėklų į vakarus nebuvo panaudota. Antroji sėklų siunta, kurią Earnest Wilson surinko kitoje vietoje, buvo panaudota pirmajai kultivuojamų Kolkvicos krūmų partijai auginti 1901 m.
Ši gentis vertinama dėl gausių varpelių žiedų. Žiedlapiai rausvi, o gėlės vidus geltonas. Paprastai žydi pavasario pabaigoje arba vasaros pradžioje. Gėlės traukia kelių rūšių drugelius ir bites, o retkarčiais krūmą gali aplankyti ir kolibriai.
Pats krūmas yra išlenktas arba verksmingas. Idealiai tinka kaip pamatų augalas, norint uždengti negražias namo dalis, tokias kaip šliaužimo vietos ir komunaliniai vamzdžiai. Jis taip pat naudojamas kaip kraštinis krūmas, taip pat kaip augalų pavyzdys. Tiesą sakant, Kolkwitzia amabilis gali būti kraštovaizdžio židinys.
Norint turėti sveiką, ilgai išliekantį Kolkvicos krūmą, dirvožemio ir aplinkos sąlygos turi būti kuo idealesnės. Paprastai Kolkwitzia krūmai toleruoja daugumą dirvožemio tipų, nesvarbu, ar tai būtų molio, priemolio ar smėlio. Jis taip pat gali prisitaikyti prie rūgštaus ar šarminio dirvožemio. Vienas veiksnys, dėl kurio negalima diskutuoti, yra tai, kad dirvožemis turi būti gerai nusausintas. Be to, krūmas turi būti dedamas vietoje, kurioje yra tiesioginių saulės spindulių.
Pirmuoju auginimo sezonu krūmą rekomenduojama reguliariai laistyti. Bendrosios trąšos padeda atsirasti naujiems augalams. Jei pageidaujama tam tikros formos, kirpti reikia nukritus gėlėms.
Paprastai krūmas dauginamas žalumynų auginiais. Žalmedžių kirtimai imami sulėtėjus augimo tempui, tai dažniausiai būna birželio mėn. Paprastai 4 colių stiebas nupjaunamas maždaug 1/8 colio žemiau lapo. Lapai apatinėje stiebo pusėje pašalinami. Vėliau stiebas dedamas į įsišaknijimo indą, kad įsitvirtintų.