Sąvoka “wattle tree” reiškia augalų genties narius Acacia. Šios genties rūšys gali būti medžiai arba krūmai, taip pat vadinami spygliuočių ir erškėčių medžiais. Taninai jų storuose lapuose pirmą kartą buvo pripažinti senovėje dėl savo farmakologinių savybių. Kai kuriose rūšyse yra organinių anglies junginių, vadinamų alkaloidais, kuriuos galima surinkti psichoaktyviais tikslais.
Paprastųjų medžių rūšių galima rasti net iki 43-osios lygiagretės Tasmanijoje, Australijoje ir Argentinoje. Akacijos taip pat gyvena savanų regionuose kai kuriose Karibų jūros salose, Jordano upės slėnyje ir įvairiose Europos bei Pietų Azijos dalyse, taip pat dykumose Sinajaus pusiasalyje ir Afrikoje. Augalo pavadinimas kinta priklausomai nuo regiono, kuriame jis aptinkamas, tačiau du dažniausiai pasitaikantys yra akacija, dažniausiai naudojama Afrikoje ir Amerikoje, ir vatė, naudojama Australijoje.
Alternatyvus medelio pavadinimas akacija yra kilęs iš graikų kalbos žodžio, reiškiančio erškėtį. Nors ne visos rūšys turi spyglių, kai kurios, pavyzdžiui, Acacia collinsii Centrinėje Amerikoje, turi. Tai leidžia skruzdėlėms gyventi tuščiaviduriuose spygliuose ir apsaugoti medį nuo bet kokių svetimų įsibrovėlių, nesvarbu, ar gyvūnas, ar augalas.
Lapų formavimas dažniausiai yra plunksnos formos, ty plunksnų pavidalo išdėstymas, kai atskiri lapai auga poromis tiesiai vienas nuo kito abiejose šakos pusėse ir tęsiasi iki šakos galo. Gėlės, aptinkamos ant vabzdžių medžių, yra rutuliškos ir dažniausiai geltonos spalvos. Gėlės turi ilgą kuokelį, kuris išsikiša iš penkių žiedlapių.
Nuo seniausių laikų žmonės rado daugybę akacijų panaudojimo būdų. Kai kuriose kultūrose, ypač Afrikoje ir Centrinėje Amerikoje, buvo žinoma, kad akacija naudojama kaip tradicinės medicinos dalis, o kitose – kvepaluose – tokia praktika vis dar egzistuoja. Akacijos taip pat vertinamos vien dėl dekoratyvinės vertės, o derlius nuimamas dėl išskirtinio grūdėtumo medienos.
Taninas, randamas daugelyje vyšnių medžių rūšių, ypač daugelyje Australijos rūšių, yra labai paklausi prekė, naudojama medicinos srityje. Kai kuriuose medžiuose yra anglies junginių, vadinamų alkaloidais, kurie, kaip manoma, atbaido plėšrūnus, kurie kitu atveju gali pakenkti medžiui. Žmonių visuomenės naudojo šiuos alkaloidus dėl jų psichoaktyvių ir haliucinogeninių savybių. Tai buvo įprasta praktika daugelyje genčių religijų, kurių pasekėjai gyveno prie medžių. Kai kurie asmenys jį naudoja ir pramoginiais tikslais.