Filipendula yra gentis, kurią sudaro keliolika žydinčių augalų. Augalai kilę iš šilto klimato, todėl aptinkami šiauriniame pusrutulyje. Kai kurios populiarios rūšys yra F. vulgaris, F. ulmaria ir F. rubra, kurių įprastiniai pavadinimai atitinkamai yra lašažolė, pievinė smėlinė ir prerijų karalienė. Anksčiau buvo manoma, kad Filipendula yra Spiraea, sumedėjusių krūmų gentis, dažniausiai aptinkama Azijoje, tačiau nauji įrodymai rodo, kad jie nėra taip glaudžiai susiję. Augalai yra gana žemi, pasiekia maksimalų 6.5 pėdų (2 m) aukštį, o jo žiedai yra kreminės ir rausvos spalvos.
Pievagrybis, dar žinomas kaip lėlė, pievos pasididžiavimas ir pievų žolė, yra daugiametis žolinis augalas, augantis drėgnoje pievų dirvoje; iš čia ir jo pavadinimas. Nors ji yra gimtoji kai kuriose Azijos ir Europos dalyse, ji buvo introdukuota ir natūralizuota Šiaurės Amerikoje. Jis naudojamas įvairiai, įskaitant alaus, vyno ir acto aromatizavimą. Dėl malonaus kvapo kai kurie žmonės juo kvepia savo namus. Šviežios šaknys yra pasiteisinęs vaistas nuo viduriavimo, o iš gėlių galima paruošti raminančią arbatą, kuri gali paguosti sergančius peršalimu ar gripu.
F. rubra taip pat yra vaistinis augalas, jo gimtinė yra JAV. Auga rytinėse šalies dalyse, kur šilta ir drėgna, dažnai renkasi šešėlines vietas. Šis augalas dažniausiai naudojamas dekoratyviniuose soduose.
Lašinė misa arba F. vulgaris skiriasi nuo kitų įprastų genties rūšių tuo, kad vietoj drėgnų vietovių renkasi sausas ganyklas. Šis augalas dažniausiai randamas Šiaurės Azijoje ir daugumoje Europos. Lašelinės misos šaknis gali gydyti inkstų ligas ir ištirpinti gleives, kad palengvintų kvėpavimo sutrikimus.
Dauguma Filipendula augalų renkasi drėgną, bet gerai nusausintą dirvą, tačiau visiems jiems reikia bent dalinio pavėsio. Kai kurios rūšys, pvz., pievinė slėnis, gali atlaikyti atšiaurų orą, todėl jį lengva auginti lauke. Kai šie augalai auginami toli nuo savo gimtosios buveinės, juos gali prireikti apdoroti fungicidais, kad būtų išvengta ligų vystymosi. Bitės yra svarbiausi apdulkintojai, nors joms padeda daugybė kitų apdulkintojų. Šiuose augaluose nėra nektaro.
Istorijoje kai kurios Filipendula genties rūšys buvo aptiktos senose žmonių ir gyvūnų kapinėse. Gėlės buvo palaidotos su kūnais dėl malonaus kvapo ir išvaizdos arba dėl dvasinių įsitikinimų. XVI amžiuje gėlės dažnai buvo išmėtytos ant grindų, kad būtų išvengta infekcijų ir kvapų bei suteiktų komfortą tiems, kurie vaikšto kietomis grindimis. Karalienė Elžbieta I dėl šių veiksnių pirmenybę teikė pievinėms žolėms, o ne visoms kitoms žolėms. Velso mitologijoje magas ir karalius sukūrė moterį, naudodamas pievinę salotą.