Kuo išskirtinė žmogaus placenta?

Žmogaus placenta yra unikali tarp organų, nes susidaro vienam tikslui, o panaudojus yra išmetama. Kai apvaisintas kiaušinėlis prisitvirtina prie gimdos, placenta leidžia deguoniui ir maistinėms medžiagoms pasiekti besivystantį vaisių iš motinos kraujotakos ir pašalina jo atliekas. Kai kuriose kultūrose žmogaus placenta laikoma kūdikio pratęsimu ar palydove ir pagarbiai atsisakoma. Placentos valgymas arba placentofagija yra įprasta tarp gyvūnų, tačiau kai kurie žmonės mano, kad tai turi medicininės ir psichologinės naudos. Kai kurie jį vartos po gimimo arba naudos alternatyviosios medicinos ar kosmetikos gaminiuose.

Ląstelės, vadinamos trofoblastais, po apvaisinimo gamina žmogaus chorioninį gonadotropiną (hCG), kad paruoštų gimdos gleivinę implantacijai. Kai tai įvyksta, jie įsiskverbia giliai į vidų ir pradeda placentos formavimosi procesą. Žmogaus placenta užauga iki maždaug devynių colių (22 cm) ilgio ir iki vieno colio (2.5 cm) storio ir yra padengta gyslinėmis kraujagyslėmis. Jo spalva paprastai yra nuo tamsiai raudonos-mėlynos iki kaštoninės spalvos ir toliau auga nėštumo metu.

Žmogaus placenta ne tik rūpinasi kūdikiu. Jis apsaugo motiną nuo jos pačios imuninės sistemos, kuri mato kūdikį kaip transplantatą arba svetimą įsibrovėlį. Placenta išskiria hormoną Neurokinin B ir limfinės sistemos imuninės sistemos slopintuvus, kad užtikrintų, jog motinos baltieji kraujo kūneliai neužpuls jos ar vaisiaus.

Nors dauguma žmogaus placentų tinkamai atlieka savo darbą, yra komplikacijų, kurios gali kelti grėsmę motinos ir vaiko gyvybei. Placenta previa yra būklė, kai placenta yra žemai gimdoje ir dengia gimdos kaklelį. Jei vėlesniais nėštumo etapais jis plyšta dėl išsiplėtimo, gali atsirasti sunkus kraujavimas. Placentos atsiskyrimas įvyksta gimdymo metu, kai organas atsiskiria nuo gimdos dar prieš gimstant vaikui. Didelis ir gyvybei pavojingas kraujo netekimas gali sukelti motinos nusausinimą ir kūdikio deguonies trūkumą.

Vakarų visuomenėje žmogaus placenta dažniausiai sudeginama po gimimo. Įvairios kultūros, tokios kaip navahai, Naujosios Zelandijos maoriai ir Nigerijos bei Ganos ibo gentis, laidodavo jį su ceremonija ir pagarba, kad apsaugotų vaiką ir susietų jį su gamta. Rytų kultūros mano, kad placenta yra vaistinis elementas. Labai apdorota placenta dažnai naudojama grožio kremuose kaip baltymų stiprintuvas.

Gyvūnai dažnai valgo savo gimimo membranas dėl ne visai suprantamų priežasčių. Kai kurie žmonės mano, kad žmogaus placentoje esančių hormonų ir baltymų valgymas sumažina pogimdyminę depresiją ir padeda atsigauti. Ši praktika, vadinama placentofagija, Vakaruose nėra labai paplitusi. Su ligonine reikia susitarti dėl tinkamo organo išsaugojimo, jei motina ketina jį vartoti arba įkapsuliuoti kaip maisto papildą. Įvairių paruošimo gairių galima rasti internete.