Tiesioginis sėjimas – tai sėklų sėjimas tiesiai į lauką ar sklypą, kuriame jos bus auginamos. Namų sodininkystėje tiesioginis sėjimas paprastai reiškia sėklų sėjimą į paruoštas lysves, o ne sodinimą. Komerciniame žemės ūkyje ir didelio masto miškų atkūrimo ir atkūrimo projektuose tiesioginis sėjimas reiškia tvarų požiūrį į sodinimą, nes sumažina dirvos dirbimo, technikos ir reikalingo vandens kiekį.
Sodininkai ir smulkieji ūkininkai dažnai perka sodinukus arba pradeda sodinti patalpose ar šiltnamiuose. Daugeliu atvejų sodinukai auginami siekiant pratęsti sezoną ir sumažinti augalų praradimą dėl kenkėjų ir staigių pavasario šalnų. Sodinant įsisenėjusius sodinukus sutaupoma ir sodo erdvės, nes baigiasi dygimas, o jauni augalai geriau ištveria temperatūros pokyčius ir sausras, todėl mažiau ploto praranda negyviems augalams.
Ūkininkai ir sodininkai paprastai nukreipia sėklines kultūras, tokias kaip kukurūzai, žirniai, bulvės ir pupelės, nes šie augalai netinkamai persodinami. Šilto klimato augintojai gali dažniau sėti tiesiai, nes yra mažesnė pavasario stiprių šalnų tikimybė. Tiesioginis sėjimas sumažina patalpų, reikalingų sodinukams, kiekį, taip pat darbo, vandens ir dirvožemio kiekį, reikalingą norint pradėti augalus iš sėklos patalpose.
Komerciniame žemės ūkyje tiesioginis sėjimas naudojamas siekiant sutaupyti laiko, pinigų, kuro ir vandens. Ūkyje tiesioginė sėja dažniausiai naudojama šienui ir pašarams auginti. Rudenį ar žiemą po paskutinio derliaus nuėmimo, likusios augalinės medžiagos paliekamos dirvoje, o tai sumažina eroziją, o dirvoje sulaiko drėgmę ir maisto medžiagas. Nearimas dirvožemis taip pat padeda išlaikyti dirvožemio vientisumą ir sveikatą bei sumažina piktžoles, nes suteikia joms mažiau vietos augti.
Pavasarį sėklos sėjamos rankomis arba mašina ant ankstesnio sezono augalinės medžiagos. Trąšos dažnai įterpiamos vienu metu, juostomis prie sėklų eilių. Sėjama kuo mažiau pažeidžiant dirvą, nes lysvės nėra paruoštos sėkloms, o tik mažą dirvos plotą, kuriame įdedamos sėklos, reikia apversti.
Tiesioginis sėjimas dažnai yra pageidautinas atsodinant ir atkuriant miškus, nes tai pašalina medžių daigynų poreikį. Nors pradinės sėklos sąnaudos gali būti didelės, tačiau augalai dažnai būna sėkmingesni, nes dirva nėra labai pažeista, todėl sumažėja piktžolių konkurencija, o augalai patys renkasi stipriausius. Be to, persodinant augalų šaknis netrikdoma, todėl šaknų sistema tampa gilesnė ir stipresnė prieš prasidedant atšiauriems orams.