Žemaūgis papirusas – į žolę panašus dekoratyvinis augalas, tinkantis vandens sodams ir vazonams. Jo gimtinė yra Egiptas ir Sudanas. Tai daugiametis augalas daugelyje vietovių, kuriose klimatas šiltesnis, o vienmetis augalas šaltesnio klimato zonose toliau į šiaurę, kur temperatūra yra žemesnė nei 30 laipsnių pagal Farenheitą (minus-1 laipsnis Celsijaus).
Šis augalas auga gumulėliais, stiebai yra 8–39 colių (20–100 cm) ilgio ir 0.08–0.25 colio (2–6 mm) pločio. Gėlės yra nepastebimos ir auga 100–250 spindulių arba skėčiais, 2–6 colių (5–16 cm) ilgio su smaigaliais ir žalsvai geltonos spalvos, vasarą nusidažo rudai bronzine spalva. Jo vaisiai atrodo kaip rudi riešutai.
Nykštukinis papirusas labai atsparus karščiui. Jam augti reikia geros šviesos, pilnos ar dalinės saulės. Jis klesti normaliomis ir drėgnomis sąlygomis, paprastai sodinamas į mažus baseinėlius ar tvenkinius, taip pat vazonuose ir kubiluose, kur rekomenduojama užkimšti apatinę kanalizacijos angą.
Jam reikia potenzinio vandenilio (pH) nuo 6.5 iki 8.5, o vazoninė arba smėlinga žemė gerai tinka. Kai kurie žmonės rekomenduoja vazoninį kambarinį nykštukinį papirusą pasodinti į puodą su geru drenažu ir leisti žemei vidutiniškai išdžiūti tarp laistymo kartų. Nykštukiniam papirusui reikia daug vandens, ir dauguma ekspertų mano, kad žemaūgio papiruso perlaistyti beveik neįmanoma.
Paprastai augalas gali daugintis tiesiog pasilenkęs. Naujas augalas prasideda nuo žiedyno, žiedų sankaupos, o sunkėjant motininis augalas linksta toliau, pasiekdamas dumblą, kur nauji augalai prisitvirtina ir auga. Jis taip pat gali būti dauginamas sėklomis arba pjovimu.
Šios visžalės žolės neveikia ramybės būsenoje, todėl jų šakniastiebius taip pat galima padalyti. Dalyti reikėtų tik pavasarį, nes dalijimas pažeidžia augalą ir apsunkina žiemos ištvėrimą. Gėlių galvutes taip pat galima nupjauti ir leisti plūduriuoti vandenyje aukštyn kojomis, o tai suformuos įsišaknijusį augalą.