Rožių dauginimui naudojami keli skirtingi metodai. Daugelis šių metodų yra pakankamai paprasti pradedantiesiems sodininkams, o žmonės, norintys tyrinėti rožes, gali pradėti naudoti tik keletą pagrindinių įrankių. Ruošdamiesi dauginti rožes, sodininkai turėtų žinoti, kad kai kurie hibridai yra patentuoti ir kad tokių augalų dauginimas gali būti neteisėtas, ypač jei tie augalai auginami komercinei prekybai. Nors įmonės vargu ar patrauks baudžiamojon atsakomybėn sodininką, auginantį rožes namų sode, jei parduodami rožių augalai ar skintos rožės, kurios yra iš patentuotų hibridų, kurie buvo padauginti, hibrido kūrėjas gali padaryti išimtį.
Klasikinis rožių dauginimo būdas yra auginiai. Auginiai lengvai ir greitai įsišaknija, kai su jais tinkamai elgiamasi, ir sukuria motininio augalo klonus. Tai leidžia žmonėms išsaugoti paveldą ir senovines rožes tiesiog paimant auginį iš dominančio augalo. Auginiai gali būti auginami įvairiose terpėse, o pagrindinis rūpestis yra būtinybė užtikrinti didelę drėgmę, nesukeliant pernelyg drėgnų sąlygų.
Auginius geriausia imti pavasarį, kai augalas pradeda atsigauti po žiemos ramybės. Reikėtų pasirinkti naujo augimo vietą be pumpurų ir nupjauti švariomis, aštriomis žirklėmis. Kai kurie žmonės rožių auginius panardina į įsišaknijimo hormonus, o kiti tiesiog įdeda juos į dirvą tokius, kokie yra. Rožė gali būti uždengta maišeliu arba skaidriu indu, kad padidintumėte drėgmę neužstojant šviesos, o auginius galima auginti tiesiai sodo dirvoje arba šiltnamyje. Sodininkai taip pat gali užsiimti pjovimo mainais, gabenti retų rožių auginius paštu kitiems rožių entuziastams; sodininkystės forumai dažnai turi specialią pjovimo ir sėklų mainų koordinavimo sritį.
Kitas pasirinkimas, naudojamas profesionaliuose medelynuose, yra skiepijimas. Skiepijant, auginys iš rožės, kurį nori dauginti, įskiepijamas ant esamo poskiepio. Šis rožių dauginimo būdas užtikrina, kad poskiepis būtų tvirtas ir atsparus, todėl padidėja tikimybė, kad rožė išliks. Žmonės taip pat gali naudoti rožių dauginimo metodą, žinomą kaip oro sluoksniavimas, kai šaka sužalojama, kad paskatintų šaknų augimą.
Galiausiai, rožes galima auginti ir iš sėklų. Taikant šį rožių dauginimo būdą, ant krūmo reikia palikti gėlę ir leisti suformuoti klubą, kurį galima perskelti, kad būtų galima pasiekti sėklas. Tačiau auginant iš sėklų išaugs hibridas, kurį galima nukentėti, nes neįmanoma kontroliuoti, kurios rožės apdulkina kitas. Kartais tai sukelia laimingą klaidą, o kartais – augalą, kuris nėra labai jaudinantis.