Marsilea yra vandens paparčio rūšis, paprastai žinoma kaip vandens dobilas. Jis taip pat buvo vadinamas pipirais arba nardoo. Šis papartis priklauso Marsileaceae šeimai ir turi 70 visame pasaulyje. Jis pavadintas italų botaniko grafo Luigi Ferdinando Marsigli (1656–1730) vardu.
Marsilea dažnai painiojama su Trifolium – dobilais, augančiais žolinėse vietose. Jų išvaizda yra panaši, tačiau Marsilea visada turi keturis lapelius, kurie yra pleišto formos ir gali būti lygūs arba padengti plonais plaukeliais. Šie žali lapeliai užauga 1–1.5 colio (2.5–3.5 cm) pločio. Augalas stipriai auga ir gali tapti invazinis.
Daugiametis vandens papartis auga po vandeniu, įsišaknijęs plaukuotu siauru šakniastiebiu, leidžiančiu jam plisti arba šliaužti. Lapai auga palei šakniastiebį, su ilgais, plonais lapkočiais auga vertikaliai. Šių stiebų apačioje susidaro ovalūs, rudi sporų dėklai, pipirų grūdelių dydžio. Kiekvieno lapkočio viršuje susidaro keturių dalių lapelis. Stiebui sulaužius nejudančio vandens paviršių, ant viršaus plūduriuoja lapeliai.
Vandens paparčiai yra kilę sekliose gėlo vandens vietose ir dažnai auga ežeruose, upėse, tvenkiniuose ir pelkėse, kur vyrauja saulės šviesa arba lengvas šešėlis. Jiems klestėti reikia šiltos temperatūros. Marsilea galima rasti daugelyje pasaulio šalių, tačiau ji yra ryškiausia Australijoje ir Afrikoje. Kai kuriose vietovėse, pavyzdžiui, Azijoje, kur jis auga ryžių laukuose, vandens papartis laikomas piktžolėmis ir kelia rimtą problemą.
Marsilea pageidaujama kaip dekoratyvinis augalas akvariumuose ir soduose, kur pagrindinis dėmesys skiriamas vandens augalams. Jį galima sodinti tiesiai į dumblą tvenkinio dugne arba pradėti vazone, tada perkelti į povandeninį dirvožemį. Šio tipo paparčiai geriausiai prisitaiko prie vazonų terpės, susidedančios iš lygių dalių priemolio, smėlio ir durpių samanų. Natūralioje buveinėje vandens papartis atlaikys ilgus sausus laikotarpius, naudodamas sausrą kaip poilsio fazę. Auginant, vazonai turi būti dedami į negilius vandens indus, kad būtų išlaikytas drėgmės lygis.
Šie paparčių tipai yra žinomi dėl savo gebėjimo daugintis metodu, žinomu kaip kartų kaita. Tai nuolatinis lytinio ir nelytinio dauginimosi kaitos procesas. Lytinio dauginimosi stadijoje ląstelės dalijasi, formuojasi kiaušinėliai ir spermatozoidai, kurių kiekvienas turi savo genetinį kodą. Kiaušialąstė ir sperma susijungia ir sudaro naują augalą. Per kitą reprodukcinį ciklą Marsilea formuoja pavienes ląsteles, kurios sukuria sporas, kurios išauga į augalus, turinčius tą patį genetinį planą.