Pelėsiai ir pelėsių sporos yra visur gamtoje. Pelėsio aptikimas namuose neturėtų būti sutelktas į mažų pelėsių sporų pėdsakų nustatymą, nes pelėsių sporų yra visur. Namų pelėsių aptikimas turėtų būti sutelktas į vietovių, kuriose pelėsis sugebėjo suformuoti kolonijas ir pradėti augti, nustatymą. Tokių aktyvių kolonijų buvimą galima nustatyti pagal skleidžiamus pelėsių kvapus ir spalvas; kruopščiai ieškant vandens ir vandens pažeidimų, dėl kurių gali augti pelėsių kolonijos; ir tam tikromis aplinkybėmis naudojant pelėsių tyrimo rinkinius arba laboratorinę analizę.
Pats paprasčiausias pelėsių aptikimo būdas priklauso nuo išskirtinio pelėsio kvapo ir spalvos pasikeitimo, kurį jis sukelia augdamas. Jei kambaryje kvepia drėgna, purvina ar žemiška, verta paieškoti joje, ar nėra pelėsio požymių. Pelėsiai gali augti įvairių spalvų, įskaitant raudoną, baltą, pilką ir juodą. Pakeitusios spalvos dėmės, kurios kvepia pelėsiu, paprastai turėtų būti laikomos pelėsiu. Jei pelėsis auga sienose, palėpėje ar vėdinimo sistemoje, pelėsio kvapas gali būti ne lokalizuotas pelėsio užkrėtimo zonoje.
Pelėsio sporų yra kiekvienuose namuose, tačiau aktyviai augančių pelėsio kolonijų nėra. Taip yra todėl, kad pelėsiui klestėti reikia ir ekologiško maisto, pavyzdžiui, medienos ar popieriaus, ir daug drėgmės. Gerai prižiūrimuose namuose niekada nėra pakankamai drėgmės pertekliaus, kad galėtų augti pelėsiai. Todėl geras pelėsių aptikimo būdas yra vandens ir vandens padarytos žalos paieška.
Atliekant pelėsių aptikimo darbus, visada reikia ištirti namų vietas, kuriose yra drėgmės. Vonios kambariuose, ypač vonios kambariuose, kuriuose nėra tinkamo vėdinimo, dažnai atsiranda pelėsių. Vietose po kriauklėmis ir indaplovėmis taip pat gali augti pelėsiai. Vietose, kur lėtai teka stogai, palėpėse gali atsirasti pelėsis, todėl tai reikėtų ištirti, ypač jei namo stogas yra senesnis arba prastos būklės.
Rūsiai yra ypač linkę į pelėsių užkrėtimą. Dėl atvirų vamzdžių rūsiuose gali susidaryti kondensatas, dėl kurio gali atsirasti pelėsis. Rūsio sienos gali nutekėti arba prasisunkti, o tai yra puiki terpė veistis pelėsiams. Rūsio užtvindymas taip pat gali sukelti sienų ir kilimų prisotinimą, o bet kuriame rūsyje, kuriame matomi potvynio pažeidimo požymiai, reikia atidžiai patikrinti, ar nėra pelėsio požymių, nes jie dažnai eina koja kojon.
Rinkiniai ir laboratorijos siūlo testus, kad nustatytų, ar mėginyje yra pelėsio, ar nėra. Šie pelėsių aptikimo metodai yra tikslūs, bet ne visada naudingi. Kadangi pelėsių sporų yra kiekvienuose namuose, šie testai gali duoti teigiamų rezultatų net ir nesant tikros pelėsių problemos.