Ignatia amara yra žolinis ir homeopatinis vaistas, pagamintas iš augalo, vadinamo Šv. Ignoto pupele. Pasak pasakojimų, šv. Ignacas Lojola augalą į Europą atvežė iš Filipinų, kur jis yra gimtoji, 1600 m. Šiandien augalas pasirinko keletą įdomių pavadinimų, susijusių su jo pagrindiniu panaudojimu gydymui. Jis kartais vadinamas „homeopatiniu Prozaku“, nes jis dažnai vartojamas depresijai ir nerimui gydyti, ypač sielvarto situacijose.
Šv. Ignoto pupelės niekada neturėtų būti naudojamos laukinėje aplinkoje, nes pupelių ankštyse, kurios sukuria homeopatinį vaistą, yra strichnino. Norint pagaminti tikrąjį vaistą, jie susmulkinami ir dedami į alkoholį, o homeopatai tvirtina, kad gatavame produkte, kuris dažniausiai būna tablečių pavidalu, strichnino liko mažai arba visai nėra. Jie mano, kad priemonė yra saugi vaikams ir suaugusiems, kai vartojama tiksliai taip, kaip rekomenduojama.
Remiantis homeopatiniais raštais, yra daug galimų ignatia amara panaudojimo būdų. Manoma, kad tai ypač naudinga gydant emocinius išgyvenimus sielvarto metu dėl mylimo žmogaus netekties, sudaužytos širdies, patyčių mokykloje ar atsigavimo po seksualinės prievartos. Homeopatai mano, kad jį geriausia naudoti tada, kai sielvarto situacijose žmonės yra labai emocingi (ašarojantys) arba yra tylūs sielvartaujantys, negalintys išreikšti pakankamai emocijų. Taip pat yra anekdotinių pasakojimų, kad tai gali padėti pašalinti kai kuriuos šalutinius gedėjimo padarinius, tokius kaip blogas miegas ar skrandžio skausmas.
Ignatia amara gali būti rekomenduojama gydyti kitais atvejais. Teigiama, kad jis malšina gerklės skausmą, nemigą, vidurių pūtimą ir kitus skrandžio sutrikimus. Kai kurie žmonės gali vartoti jį dirgliosios žarnos sindromui gydyti. Šimtmečius jis buvo naudojamas kosuliui gydyti, ypač sausam kosuliui arba tokioms ligoms kaip kokliušas. Tėvai gali pabandyti duoti jį labai mažiems vaikams už kruopą.
„Ignatia“ nesunku rasti daugelyje natūralaus maisto parduotuvių ir internete. Kartais gali būti sunku įvertinti tam tikras parduodamas stipriąsias puses. Taip pat svarbu, kad žmonės suprastų, kad, kaip ir dauguma homeopatinių vaistų, teiginių apie šią medžiagą neperžiūrėjo tokios organizacijos kaip JAV maisto ir vaistų administracija (FDA). Daugelis maisto papildų ir homeopatinių vaistų nepatenka į tą patį peržiūros protokolą, kuris reglamentuoja nereceptinius ir receptinius vaistus.
Vakarų medicinos klinikinių tyrimų apie ignatia amara veiksmingumą ar saugumą atlikta nedaug. Nors homeopatinėje literatūroje teigiama, kad yra nedaug kontraindikacijų vartoti šią medžiagą, tai gali būti tiesa arba ne. Gali būti nesaugu vartoti šį vaistą, jei žmonės turi tam tikrų ligų arba vartoja kitus vaistus ar kitus homeopatinius vaistus. Teiginiai apie šio vaisto veikimą pirmiausia grindžiami anekdotiniais įrodymais, o ne dvigubai aklu klinikiniais tyrimais. Gera idėja su gydytoju aptarti planus vartoti bet kokio tipo homeopatinius vaistus.