Aistros gėlė yra Passiflora augalo gėlė, kurios yra apie 500 rūšių. Dauguma auga ant vynmedžių, tačiau kai kurios Passiflora rūšys yra krūmai. Gėlė turi įmantrią, egzotišką išvaizdą, o jos pavadinimas reiškia Jėzaus Kristaus kančią, nes teigiama, kad įvairūs gėlės elementai atspindi Jėzaus gyvenimo elementus. Daugelis šių augalų taip pat duoda tropinius vaisius, žinomus kaip pasifloros vaisiai.
Passiflora genties augalai apima platų geografinį diapazoną, atsirandantys Šiaurės ir Pietų Amerikoje, Azijoje ir Australijoje. Afrikoje yra daug augalų iš Passifloraceae šeimos, kuriai priklauso pasifloros augalai, nors joje neauga nė viena Passiflora rūšis. Nuo Viktorijos laikų, kai gėlė turėjo didelį populiarumą, buvo sukurta daug hibridų.
Nors yra daug skirtingų šių gėlių rūšių, nuo rožinės, violetinės ir raudonos iki baltų ir geltonų atspalvių, dauguma jų turi keletą bendrų elementų. Gėlės apačioje beveik visada yra dešimt taurėlapių ir žiedlapių, virš žiedlapių – 72 plauką primenančių siūlų vainikas, o iš centro išsikišusios stigmos ir dulkiniai – lytiniai gėlės organai. Gėlė išsivystė taip, kad pritrauktų apdulkintojus, dažniausiai bites, bet kartais kolibrius ar vapsvas. Kai kurios rūšys yra savidulkės.
XV ir XVI amžiuje ispanų misionieriai Amerikoje atrado aistros gėlę ir sukūrė simboliką, suteikiančią gėlei pavadinimą. Teigiama, kad dešimt taurėlapių ir žiedlapių simbolizuoja dešimt apaštalų, neskaitant abejojančio Tomo ar Judo, kurie išdavė Kristų. Karūna simbolizuoja Jėzaus erškėčių vainiką, trys stigmos atspindi nukryžiavimo metu naudotų vinių skaičių, o penki dulkiniai – Jo žaizdų skaičių.
Nuo pat europiečių atvykimo passiflora buvo svarbus vaistinis augalas vietiniams amerikiečiams. Iš augalo pagaminta arbata naudojama nemigai ir epilepsijai gydyti, skausmui malšinti. Gėlė, kaip ir pasifloros vaisius, taip pat gali būti valgoma žalia arba naudojama pagal receptus. Šiandien Japonijoje aistros gėlė buvo priimta kaip homoseksualių jaunuolių simbolis, kur ji vadinama „gėlė su laikrodžiu“.