Kas yra gysločio medis?

Gysločių medis yra bananų šeimos žolinis žydintis augalas, iš kurio gaunami krakmolingi vaisiai, vadinami gysločiais. Nepaisant to, kad gysločių augalai paprastai vadinami „medžiais“ ir gali užaugti iki 20–25 pėdų aukščio, jie iš tikrųjų nėra medžiai. Tai, kas atrodo kaip medžio kamienas augalo apačioje, iš tikrųjų yra pseudostemas, sudarytas iš lapų apvalkalo sluoksnių. Gysločio medis kilęs iš Indijos ir Pietų Azijos, dažniausiai geriausiai auga atogrąžų ar subtropinio klimato sąlygomis. Jo vaisiai verdami ir vartojami kaip pagrindinis krakmolas daugelyje pasaulio šalių.

Kaip ir bananų medžiai, gysločiai turi požeminį stiebą, kuriame kaupiasi maistas, vadinamas gumbasvogūniu. Gumbeliai auga aukštyn, išnyra gysločio stiebo viršuje praėjus maždaug metams po pasodinimo. Šis stiebas išaugina vieną žiedų sankaupą prieš mirštant ir iš gysločio šaknies pradeda augti naujas stiebas. Kai kurios gumbasvogūnių išaugintų gėlių subręsta į gysločio vaisius. Gėlės, kurios tampa vaisiais, yra moteriškos, o kitos augalo gėlės yra sterilios ir paprastai nukrenta nuo medžio, kai tik pradeda duoti vaisių.

Gysločių vaisiai dažniausiai parduodami dar žali ir neprinokę arba juodi ir pernokę. Neprinokę gysločiai yra krakmolingi ir nelabai saldūs. Jų minkštimas kietesnis nei bananų, todėl prieš vartojimą juos reikia išvirti. Dėl savo krakmolingos kokybės žalieji gysločiai yra naudojami kaip pagrindinis maistas daugelyje atogrąžų pasaulio regionų, dažnai pakeičiant bulves ar makaronus. Juodieji gysločiai yra saldesni ir gali būti valgomi žali, kaip bananai.

Kad augintų gysločio medį, būsimasis kultivatorius pirmiausia turi įsigyti gysločio šakniavaisių medelyne. Sodinimo vieta turi būti šilta, apsaugota nuo vėjo ir daug saulės spindulių, galbūt šalia pastato ar asfaltuotos važiuojamosios dalies, kuri generuoja papildomą šilumą. Bet koks šalnas sugadins arba sunaikins gysločio lapiją, todėl paprastai geriausia sodinti pavasarį, kai klimatas šiltesnis, arba sodinti medį į reguliuojamą klimatą reguliuojamame šiltnamyje. Sodinimo dirvožemis turi būti turtingas, rūgštus ir gerai nusausintas. Pasodinus šakniavaisį, gumbasvogūniai augs 10–15 mėnesių, kol medis pradės duoti vaisių.

Kai gysločio medis auga, gali tekti jį atremti petnešomis, kad nenukristų ar nenupūstų vėjas. Reguliariai laistyti būtina, ypač šiltesniu oru, nes platūs, plokšti gysločio lapai sunaudoja daug vandens. Trąšos, sudarytos iš azoto, fosforo ir kalio, gali būti naudojamos kartą per mėnesį, kad būtų skatinamas augimas. Gysločio stiebas gali nulūžti į mažesnius ūglius, kuriuos reikia reguliariai genėti, kad vaisiai augtų ant pagrindinio stiebo.