Daugumoje statybų aikštelių turi būti įvežamos tokios medžiagos kaip žvyras, smėlis ir užpildo nešvarumai, o atliekamos medžiagos, tokios kaip senos plytos ir iškastas nešvarumas, turi būti išvežtos. Didžioji dalis šio darbo atliekama su specializuotomis transporto priemonėmis, vadinamomis savivarčiais. Savivarčiai gali būti tokie maži kaip standartinis keleivinis sunkvežimis arba tokie dideli kaip 18 ratų. Jie išsiskiria tvirta gale montuojama sunkvežimio lova, kurios viename gale yra atviri vartai, o kitame – hidraulinis keltuvas.
Savivarčiai dažniausiai naudojami vežti birioms medžiagoms, kurių negalima atremti į atvirą sunkvežimį. Karjere arba kitas tiekėjas gali naudoti priekinius krautuvus arba viršutinį bunkerį, kad pripildytų sunkvežimius iki galo, tada gali būti naudojama tam tikra apsauginė danga, kad nuolaužos neiškristų transportavimo metu. Kai sunkvežimiai pasiekia savo tikslą, užpakaliniai vartai atleidžiami ir hidraulinis keltuvas pakelia lovos priekį. Medžiaga dažniausiai paliekama krūvose šalia statybų aikštelės.
Kai kurie savivarčiai naudoja kitokio tipo lovas medžiagoms sudėti eilėmis. Galinis mazgas atrodo kaip metalinis bunkeris su keliais piltuvėliais, vedančiais į žemę. Užuot pakėlus pritvirtintą bunkerį, šie sunkvežimiai važiuoja žemyn eilėmis, kai medžiaga liejasi iš dugno. Tai gali būti naudinga funkcija, kai dideliame plote reikia nedidelio kiekio medžiagos, pavyzdžiui, ant statomo kelio.
Savivarčiai gali turėti standų mazgą, kai lova ir kabina sudaro vieną transporto priemonę, arba jie gali būti sujungti, kad lovą būtų galima išimti iš pagrindinės kabinos. Kai kurie savivarčiai taip pat tempia mažesnę priekabą, paprastai vadinamą šuniuku, kad medžiaga būtų iškrauta etapais. Mažylis pripildomas ir į statybvietę nuvežamas kita vilkimo sistema. Kai turinys ištuštinamas, šuniukas grįžta papildyti. Taip sunkvežimiams nereikės važiuoti per toli į statybų zoną.