Tretinis valymas yra valymo proceso dalis, kurią nuotekos turi praeiti prieš jas išleidžiant į aplinką. Procesą sudaro keturi ar penki etapai. Tai preliminarus, pirminis, antrinis ir tretinis nuotekų valymas; kartais po to seka papildomas veiksmas. Yra keletas skirtingų tretinio apdorojimo tipų, kurių metu gerinama atliekų kokybė, siekiant sumažinti jų poveikį aplinkai, į kurią jos išleidžiamos.
Išsamus nuotekų valymas yra būtinas dėl daugybės įvairių teršalų, kurie gali būti nuotekose. Nuotekos susidaro namuose, įmonėse ir viešuosiuose pastatuose, pavyzdžiui, mokyklose ir ligoninėse, o kai kuriose vietovėse ir pramonės įmonėse. Nuotekose yra teršalų iš visų šių vietų, taip pat aplinkos atliekų iš dirvožemio, lietaus vandens, gyvūnų atliekų ir kitų atliekų, kurios patenka į lietaus vandens sistemas.
Nuotekų valymo procesas yra ilgas. Preliminarus apdorojimo etapas apima didelių šiukšlių pašalinimą filtruojant. Pirminio valymo metu vanduo vamzdžiais pilamas į dideles talpyklas ir leidžiama nusistovėti, kad būtų pašalintos kietosios dalelės. Antrinio apdorojimo metu naudojami mikroorganizmai, siekiant pašalinti daugiau teršiančių kietųjų dalelių. Tada nuotekos yra apdorojamos tretiniu būdu, o galiausiai gali būti atliktas antrasis nusėdimo procesas, kad būtų pašalintos likusios kietosios dalelės.
Tretinis valymas, dar vadinamas nuotekų poliravimu, atliekamas siekiant pagerinti vandens kokybę. Dauguma nuotekų įrenginių naudoja bent vieną tretinį vandens valymo procesą, o kai kurie naudoja du ar daugiau nuotekų nukenksminimui. Tretiniai procesai apima filtravimą, lagūną, maistinių medžiagų pašalinimą ir dezinfekciją.
Filtravimas yra įprastas tretinio valymo būdas, kai nuotekoms filtruoti naudojamas smėlis arba aktyvuota anglis. Vanduo praleidžiamas per smėlio arba medžio anglies sluoksnį, leidžiant vandenyje esančioms kietosioms dalelėms prilipti prie filtro terpės, pašalinant ją iš vandens. Lagūna yra metodas, kai vanduo kurį laiką laikomas žmogaus sukurtuose tvenkiniuose. Šio proceso metu vandenyje gyvenantys augalai ir bestuburiai gyvūnai pagerina vandens kokybę, prarydami likusias kietąsias daleles.
Kai kuriose vietose iš nuotekų turi būti pašalintas didelis kiekis maistinių medžiagų, tokių kaip fosforas ir azotas, kad jos galėtų patekti į aplinką. Tai svarbu, nes jei šios maistinės medžiagos nepašalinamos iš vandens, jos gali išprovokuoti didelio masto dumblių augimą ir sukelti ekosistemos disbalansą. Maistinių medžiagų šalinimą atlieka nuotekose esančios bakterijos, kurios maistines medžiagas paverčia į formas, kurias galima pašalinti iš vandens.
Paskutinis tretinis procesas, kurį reikia atlikti, yra dezinfekcija, kuri paprastai atliekama į nuotekas įpilant chloro. Šis procesas naudojamas naikinti vandenyje esančius mikroorganizmus, sumažinti atliekų poveikį aplinkai. Vandens chloravimas yra viena iš labiausiai paplitusių dezinfekcijos formų, nes tai nebrangus ir gana paprastas procesas.