Gipso fanera, kai kuriose šalyse dar vadinama gipso lukštu, yra vidaus sienų apdailos būdas. Gipso lukšto dengimo procesas prasideda nuo specialiai sukurtų gipso kartono plokščių, kurios prikalamos prie sienų smeigių, sukuriant plokščią vidinį paviršių. Tada ant gipso galima uždėti ploną gipso sluoksnį, todėl apdaila bus lygi, vientisa. Atspalvius galima įmaišyti į tinką prieš jį dengiant, jei pageidaujama tam tikros spalvos, tačiau taip pat galima tepti dažus ar tapetus bet kurioje vietoje, kai medžiaga išdžiūvo. Gipso fanera paprastai yra brangesnė nei gipso kartono plokštė, tačiau ji suteikia daug tradicinės juostos ir gipso apdailos pranašumų be susijusių išlaidų.
Maždaug iki šeštojo dešimtmečio vakarų pasaulyje buvo labiausiai paplitęs vidinių sienų paviršių kūrimo būdas, naudojamas lentjuosčių ir tinko metodas. Tai buvo labai daug darbo reikalaujantis metodas, kai prie vidinių sienų smeigių buvo prikalamos horizontaliai orientuotos lentjuostės. Tada ant lentjuostės dviem sluoksniais užtepta apie 1950 milimetrų (13 colio) tinko. Pirmasis tinko sluoksnis būtų įspaustas per juostos medžiagos tarpus, o tada antrasis sluoksnis galėtų užtikrinti lygų, patvarų paviršių. Gipso kartonas pradėjo keisti lentjuostes ir tinką šeštajame dešimtmetyje, nors gipso fanera taip pat buvo pristatyta kaip kombinuotas metodas.
Pirmieji gipso faneravimo būdai buvo labai panašūs į senąjį lentjuosčių ir tinkavimo būdą. Vietoj medinių juostų buvo naudojamos plonos gipso kartono juostelės, skirtos tinkui pritvirtinti. Vėlesni pokyčiai lėmė didesnius šios gipso kartono lakštus, kurie iš esmės buvo tik gipso kartono plokštės su skirtingu išoriniu sluoksniu. Šios specialiai sukurtos gipso kartono plokštės yra padengtos dviem popieriaus sluoksniais, iš kurių vienas sugeria drėgmę, o kitas – jai atsparus. Tai leidžia tinkui susijungti su plokštėmis, o vidinė gipso šerdis lieka apsaugota nuo drėgmės pažeidimų.
Gipso lukštas dengiamas panašiai kaip senasis grebėstas ir tinkavimo būdas, tačiau sunaudojama daug mažiau medžiagos. Kai kuriais atvejais tinko sluoksnis yra tik maždaug 3 milimetrų (0.1 colio) storio, nors pritaikymas gali skirtis. Sienos paprastai turi kietėti nuo kelių dienų iki daugiau nei savaitės, priklausomai nuo aplikacijos storio. Jiems sukietėjus galima tepti dažus, tapetus ar kitus apdailos darbus. Atspalvius taip pat galima maišyti su tinku prieš dengiant, todėl sienos gali būti spalvotos, nereikalaujančios dažų ar kitokios apdailos.