Terminas alternatyvus kuras paprastai taikomas automobilių degalams, kurie nėra dyzeliniai degalai ar benzinas. Taip pat žinomas kaip alternatyvus kuras, šis terminas kartais vartojamas platesne prasme, reiškiantis bet kokį kurą, kuris nėra vienas iš standartinių iškastinio kuro rūšių, pvz., anglis arba naftos dariniai, skirti bet kokio tipo transporto priemonėms, varikliui ar krosnims. Visame pasaulyje susirūpinus dėl benzino, kaip kuro, tvarumo, alternatyvių degalų tyrimai labai išaugo nuo 1970 m., nors labai anksti darbai šioje srityje buvo pradėti dar 1920 m. Šiandien kelių tipų alternatyviu kuru varomų transporto priemonių galima įsigyti tiesiogiai iš prekiautojų partijų, o kai kurių transporto priemonių antrinės rinkos pertvarkymo rinkiniai, leidžiantys naudoti vieną ar daugiau alternatyvių degalų, yra daugiau galimybių. Tas pats susirūpinimas dėl didėjančių šildymo alyvos, gamtinių dujų ir propano bei elektros energijos, skirtos namų šildymui, sąnaudų paskatino daugelio tipų krosnių, skirtų naudoti alternatyvų kurą, gautą iš atsinaujinančių ir tvarių išteklių, paplitimą.
Tyrimai alternatyvių degalų srityje prasidėjo XX amžiuje, o šiandien tiems, kurie nori įsigyti transporto priemonę, kuri varoma vienu iš šių alternatyvių degalų, yra daug galimybių. Jungtinėse Valstijose vienas iš šių degalų yra etanolis – alkoholio rūšis, paprastai gaminama fermentuojant ir distiliuojant kukurūzus, dažnai maišoma su benzinu ir vadinama E20. Kitose pasaulio dalyse galima įsigyti kitokių mišinių su skirtingu etanolio kiekiu, pvz., gazoholį (E85) arba gryną etanolį (E25). Kiekvienu atveju didžioji raidė „E“ reiškia etanolį, o skaičius yra etanolio procentas mišinyje. Kai kuriose pasaulio vietose kartais gaminamas ir naudojamas kitas iš organinių šaltinių pagamintas alkoholio kuras, pavyzdžiui, butanolis ir metanolis, dažnai maišomas su benzinu.
Biodyzelinas taip pat gaunamas iš atsinaujinančių augalų ir naudojamas dyzeliniams varikliams varyti. Biodyzelinas chemiškai yra beveik identiškas dyzelinui, kuris gaunamas iš žalios naftos, bet yra rafinuotas iš alyvų, išgaunamų iš augalinių medžiagų. Žaliava biodyzelinui, vadinama biomase, yra gana sudėtinga biodyzelino gamybai, tačiau kaina ir kokybe ji labai konkurencinga su tradiciniais dyzelino šaltiniais ir daugeliu atvejų yra pigesnė. Dyzeliniai varikliai taip pat gali būti pakeisti taip, kad jie veiktų naudojant paprastą augalinį aliejų, įskaitant filtruotą alyvą iš restoranų gruzdintuvų.
Buvo atlikta daug darbo ir tyrimų, siekiant rasti būdą, kaip gaminti biokuro alternatyvas ir lygiaverčius tradiciniams degalams, naudojant natūraliai susidarančius ir genetiškai modifikuotus dumblius. Darbas šioje srityje yra palyginti naujas ir vis dar tobulinamas, tačiau davė daug vilčių. Įrodyta, kad dumbliai gali gaminti įvairius degalus, tokius kaip bioalkoholiai, biodyzelinas ir netgi biobenzinas tokiais kiekiais, kurie gali būti komerciškai naudingi.
Kai kurie kiti svarstomi alternatyvūs degalų tipai yra vandenilis, neišskiriantis teršalų, nes degdamas jis gamina tik gryną vandenį. Amoniakas, vandenilio peroksidas ir naujas iškastinis kuras, gautas iš žaliavinės naftos frakcijų, kurios anksčiau buvo laikomos netinkamomis naudoti, taip pat yra galimi alternatyvūs degalai.
Kalbant apie pritaikymą ne tik transportavimui, bet ir gyvenamųjų patalpų šildymui, per pastaruosius 50 metų atsirado daug alternatyvaus kuro krosnių. Dauguma jų yra skirti naudoti kurą, gautą iš atsinaujinančių šaltinių, pavyzdžiui, medienos granules, pagamintas iš pjuvenų ir kitų medienos atliekų. Dar viena galimybė yra džiovintos kukurūzų burbuolės. Šių tipų krosnys labai skiriasi išmetamų teršalų kiekiu ir efektyvumu, tačiau vis labiau populiarėja, nes paprastai jas eksploatuoti pigiau nei tradicinius iškastinio kuro ar elektra varomus įrenginius.