Optinis lygintuvas yra įtaisas, kuris padidina objekto, esančio ant scenos, vaizdą ekrane, kad būtų galima palyginti ir išmatuoti žinomų duomenų rinkinį. Šios mašinos skirtos detalių palyginimui įvairiuose gamybos etapuose, siekiant užtikrinti atitiktį standartams, taip pat gali būti naudojamos darbinių dalių nusidėvėjimo laipsniams nustatyti. Šis matavimas pasiekiamas pastatant atitinkamą dalį ant stiklinio pastatymo stalo, esant galingam apšvietimui. Sudėtingas objektyvų išdėstymas padidina vaizdą ir perkelia jį į žiūrėjimo ekraną. Tada šis vaizdas gali būti lyginamas su atskaitos tinkleliu arba prie ekrano pritvirtintos dalies šablonu.
Optinis lygintuvas buvo sukurtas XX a. 1920-ųjų pradžioje kaip pagalba matuojant ir lyginant sudėtingus varžtų sriegių profilius. Šiose mašinose naudojamas stipriai apšviestas horizontalus stiklinis pastatymo stalas ir vertikalus žiūrėjimo ekranas. Objektas, kurį reikia tikrinti ar lyginti, tvirtai laikomas pastatymo įtaise, o po to pastatomas ant pastatymo stalo, kur jį apšviečia galingas halogeninis arba šaltas šviesolaidinis šviesos šaltinis. Aparato optiniai elementai, kuriuos galima reguliuoti įvairiam padidinimui ir tiksliam fokusavimui, tada projektuoja vaizdą į žiūrėjimo ekraną. Tada šie vaizdai gali būti naudojami gaminių dalių atitikčiai arba darbo elementų nusidėvėjimui ar gedimui patikrinti.
Peržiūros ekrane gali būti matmenų tinklelis arba dalies pavyzdinis profilis, pritvirtintas kaip permatoma perdanga, leidžianti operatoriui palyginti projektuojamą vaizdą su standartinių matavimų rinkiniu. Vaizdas, projektuojamas į žiūrėjimo ekraną, gali būti paprastas detalės profilis arba apimti paviršiaus detales, atsižvelgiant į pasirinktą apšvietimo padėtį ir proceso reikalavimus. Šis matavimo metodas leidžia labai tiksliai palyginti mažus sudėtingus profilius. Kai kurios optinių lygintuvų sistemos leidžia pasukti dalį, kad būtų galima palyginti kelių ašių, ir gali užfiksuoti ir saugoti projektuojamus vaizdus, kad būtų galima peržiūrėti arba vėliau analizuoti.
Vienas iš optinio komparatoriaus trūkumų – subjektyvumas interpretuojant projektuojamą vaizdą. Tai paskatino pramonės pažangą, pvz., automatinį kraštų aptikimą, leidžiantį naudoti skaitmeninį kompiuterinį modelį, kad būtų galima palyginti numatomus rezultatus. Kita problema su senesnėmis sistemomis buvo nesugebėjimas palyginti dalį daugiau nei dviem matmenimis. Šiuolaikinės lyginamosios sistemos išsprendė šią problemą įtraukdamos į nekontaktinius lazerinius skaitytuvus ir jutiklinius zondus, kurie leidžia pridėti Z ašies matavimą.
Naujausias pasiekimas optinio palyginimo srityje yra vaizdo matavimo sistemos, leidžiančios kompiuterinei matavimo programai palyginti vaizdus iki pikselių lygio, kad būtų galima itin tiksliai išmatuoti. Šios vaizdo sistemos yra greitos ir leidžia itin tiksliai sudaryti 3 ašių paviršių ir matmenų pavyzdžius. Nors technologija tebėra tik nauja, vaizdo įrašų palyginimo srityje padaryta pažanga, tikėtina, kad artimiausioje ateityje įprastinis optinis lyginamasis įrenginys pasens.