Pneumatinis valdymo vožtuvas yra vožtuvas, kuris veikia suslėgtomis dujomis, kad apribotų prietaisą ir apsaugotų nuo perkrovų, sprogimų ar bet kokio kito žalingo poveikio. Naujesni valdymo vožtuvai veikia per jutiklius, kurie stebi vidines įrenginio sąlygas. Dažniausiai pneumatiniame valdymo vožtuve esančios dujos yra suslėgtas atmosferos oras. Be suspausto oro, daugumoje pneumatinio valdymo vožtuvo dujų yra nedidelis kiekis išgarintos alyvos, dėl kurios sutepamos vidinės vožtuvo dalys, kai jis veikia.
Pneumatinį valdymo vožtuvą galima rasti daugybėje skirtingų įrenginių ir mašinų. Šie vožtuvų tipai yra labai paplitę pramoninėse ir gamyklinėse mašinose, pavyzdžiui, gamybos ir perdirbimo mašinose. Be to, jie randami ant sunkiųjų rankinių įrankių, pvz., kniedžių pistoletų, ir gyvenamosiose bei komercinėse mašinose, tokiose kaip šildymo ir aušinimo sistemos.
Beveik kiekvienu pneumatinio valdymo vožtuvo atveju vožtuvui reikalingas suspausto oro pliūpsnis, kad kištukas būtų įjungtas į nustatytą padėtį, kad būtų išvengta pavojingos situacijos. Šis sprogimas paprastai sukelia mechaninę reakciją, kuri priverčia kištuką į angą, kuri neleidžia dujoms ar skysčiui praeiti. Kartais šis procesas taip pat atskleidžia antrinę angą, kuri leidžia sistemai ištuštinti užblokuotą medžiagą.
Šios sistemos paprastai reaguoja į neįprastai didelį karštį, slėgį ar srautą. Bet kuri iš šių situacijų gali sukelti įrenginio gedimą arba net sprogimą. Daugumoje šiuolaikinių įrenginių šiuos veiksnius stebi išorinė sistema, kuri taip pat tiesiogiai valdo pneumatinį valdymo vožtuvą. Prasidėjus bet kokiai pavojingai situacijai, sistema įspėjama apie problemą ir paleidžia vožtuvą.
Senesnėse sistemose paprastai buvo mažiau aukštųjų technologijų problemų stebėjimo metodas. Šios sistemos buvo labai įvairios, atsižvelgiant į bendrą dizainą, tačiau paprastai jos veikė per mašinos viduje esantį bandymo modulį. Daugeliu atvejų, padidėjus temperatūrai ar slėgiui, įrenginio viduje esanti sistema priverstų orą arba vandenį į prijungtą kamerą. Kai medžiaga kameroje pasiekia tam tikrą lygį, prietaisas suaktyvins vožtuvą, kuris nuramintų sistemą ir ištuštintų kamerą. Tada šis procesas prasidėtų iš naujo.
Daugumoje pneumatinių sistemų buvo naudojamas suslėgtas atmosferos oras. Beveik visos kitos dujos, išskyrus deguonį, kelia didelį uždusimo pavojų, jei dujos nutekėtų iš sistemos. Deguonis, kurio koncentracija yra beveik bet kokia didesnė nei atmosferoje, yra toks degus, kad gali sukelti sprogimą.