Pjezoelektrinis jutiklis yra įtaisas, matuojantis slėgį arba deformaciją naudodamas pjezoelektrą – reiškinį, kai tam tikros medžiagos deformuodamos gali generuoti elektros srovę. Taigi pjezoelektrinis jutiklis gali paversti jėgą, kurią jis veikia suspaudimo, smūgio, pagreičio ar vibracijos būdu, į elektrinį signalą, kurio stiprumas yra proporcingas jėgos stiprumui. Šį poveikį demonstruoja daugybė natūraliai susidarančių medžiagų, ypač kvarcas ir turmalinas. Pjezoelektrines medžiagas galima sintetinti ir pramoniniu būdu. Sintetinės pjezoelektrinės medžiagos gali būti monokristalinės medžiagos, panašios į natūralius kristalus, bet pasižyminčios patobulintomis savybėmis, pavyzdžiui, galio fosfato kristalai; pjezokeraminės medžiagos, pvz., švino cirkonato titanatas (PZT), kurias galima pigiai pagaminti sukepinant arba kaitinant miltelių pavidalo ingredientus krosnyje; ir polimerai, tokie kaip polivinilideno fluoridas (PVDF), iš kurių galima pagaminti plonas lanksčias plėveles.
Pirmą kartą panaudojus jėgą, pjezoelektrinių jutiklių generuojamas elektrinis signalas greitai krenta. Tai reiškia, kad jie netinkami statinei jėgai matuoti; tačiau jie puikiai išmatuoja labai trumpalaikes jėgas, pvz., smūgio jėgas. Vienkristaliniai ir pjezokeraminiai jutikliai yra labai standūs ir turi labai aukštą natūralų dažnį. Natūralus jutiklio dažnis riboja jo naudojimą, nes matavimo paklaidos atsiras, kai matuojamos vibracijos dažnis yra artimas jutiklio dažniui. Tačiau pjezoelektrinio jutiklio aukštas natūralusis dažnis leidžia tiksliai išmatuoti labai aukštus dažnius. Tai reiškia, kad jis gali būti naudojamas aptikti neįprastus vibracijos modelius, kuriuos gali sukelti medžiagų ir komponentų defektai.
Didelis vieno kristalo ir pjezokeraminių jutiklių tvirtumas reiškia, kad jie dažnai turi panašias fizines savybes kaip medžiagų, tokių kaip plienas, iš kurių gaminami įrankiai ir mašinos. Todėl jutikliai gali būti įtraukti į įrankius ir mašinas kaip jų struktūros dalį, kad juos būtų galima sukonstruoti su įmontuotais jutikliais. Šio tipo pjezoelektrinis jutiklis taip pat yra labai tvirtas, galintis atlaikyti stiprias smūgio jėgas ir efektyviai veikti esant aukštai temperatūrai, ir yra naudojamas daugelyje pramoninių įrenginių slėgiui ir medžiagų įtempimui matuoti. Jie taip pat gali būti naudojami pagreičiui matuoti – kai objektas įsibėgėja, jis veikia priešingos krypties jėgą, kurią galima išmatuoti jutikliu.
Pjezoelektriniai jutikliai turi platų kitų pritaikymų spektrą. Viena dažna taikymo sritis yra mikrofonuose, kur garso bangų veikiama jėga paverčiama elektriniais signalais ir įrašoma arba sustiprinama. Lanksčios, lengvos pjezoelektrinės medžiagos, pvz., PVDF, gali būti naudojamos jutikliniuose ekranuose ir jutikliniuose kilimėliuose, taip pat gali būti pritaikytos moksliniams tyrimams. Pavyzdžiui, prie mažų gyvūnų ir net vabzdžių galima pritvirtinti mažyčius jutiklius, kad būtų galima stebėti jų veiklą ir elgesį.