Miškų ūkio įmonės teikia paslaugas, susijusias su miškų tvarkymu. Tai nebūtinai reiškia, kad visos miškininkystės įmonės užsiima medienos kirtimu ir tiekimu, kaip tai darytų medienos ar miško ruošos įmonė. Vietoj to, dauguma miškų ūkio įmonių užsiima miško, kaip gamtos išteklių, gerinimo, priežiūros ir išsaugojimo praktika. Kai kurios miškininkų teikiamos paslaugos gali apimti vandens ir dirvožemio valymą, baseinų valdymą, erozijos kontrolę, kenkėjų ir ligų kontrolę, miškų atkūrimą ir užtikrinimą, kad vietinės ekosistemos atspindėtų biologinę įvairovę. Tačiau daugelis miškininkystės įmonių specializuojasi teikiant paslaugas, kurios apima ne tik išsaugojimą.
Pavyzdžiui, vis daugiau miškininkystės įmonių specializuojasi konkrečioje miškininkystės disciplinoje, vadinamoje miškininkyste, kuri yra mokslas apie medžių tankumo optimizavimą taikant tam tikras žemės ūkio priemones, skatinančias miško augimo atkūrimą. Šios priemonės apima sodrinimą, pavienių ar grupinių medžių parinkimą, pakaitinį retinimą ir prevencinį aplinkos sąlygų valdymą, galintį neigiamai paveikti augimo apimtį ir koncentraciją. Nors atrodo, kad šios priemonės rodo, kad miškininkystės mokslas yra nukreiptas į miškų atsodinimą, tai tik dalis istorijos. Tiesą sakant, įprastas miškininkystės įmonių, užsiimančių šia praktika, tikslas yra maksimaliai padidinti žaliavos, kuri gali būti nupjauta, kad būtų naudinga žmonėms, prieinamumą.
Kai kurios miškininkystės įmonės specializuojasi teikdamos investicijų į medieną galimybes. Tiesą sakant, jie veikia kaip nekilnojamojo turto brokeriai, kurie derasi ir valdo privačios ar pramoninės medienos žemės pardavimą. Tada šis turtas gali būti parduotas medienos perdirbimo įmonėms, gaminančioms įvairius produktus – nuo popieriaus ir celiuliozės iki statybinės medienos. Arba šios bendrovės gali aktyviai veikti investicijų į medieną rinkoje vadovaudamosi kitokiu strateginiu požiūriu, pavyzdžiui, rinkdamos lėšas miško žemei įsigyti. Tokio tipo miškų ūkio bendrovės dažnai vadinamos investicijų į medieną valdymo organizacijomis (TIMO).
Be investicijų į miško žemę, kai kurios miškų ūkio bendrovės specializuojasi pačios medienos supirkime. Jų tikslas yra ieškoti galimų miško sklypų ir inventorizuoti nuosavybės tūrį bei rūšių įvairovę, o ši praktika pramonėje žinoma kaip mediena. Tada įmonė įvertina stovinčios medienos vertę pinigine ir žemės savininkui pateikia pirkimo pasiūlymą. Jei pasiūlymas priimamas ir pardavimas baigiamas, įmonė paprastai sudaro subrangos sutartis su miško ruošos įmone, kad iškirstų medieną.
Didėjantis susirūpinimas dėl aplinkosaugos problemų, tokių kaip miškų naikinimas ir visuotinis atšilimas, paskatino miškininkystės įmonių, valdančių miestų miškininkystę, atsiradimą. Nors šie miškininkai vis dar taiko tvarią miškininkystę skatinančią praktiką, jie mažiau rūpinasi pelno iš medienos ruoša. Tiesą sakant, jie paprastai yra orientuoti į vietos bendruomenių aptarnavimą, teikdami paslaugas, kurios skatina gražinti ir išsaugoti miesto miškus. Tai ne tik didina vietos nuosavybės vertę ir bendrą ekonominį stabilumą, bet ir suteikia galimybę teikti švietimą bei puoselėti aplinkos priežiūrą.