Didžiausia pasaulyje elektrinė yra Trijų tarpeklių užtvanka prie Jangdzės upės Kinijoje. Projektas vystomas nuo 1994 m., o tikimasi, kad jis visiškai pradės veikti 2011 m. Tuo metu tikimasi, kad jis galės pagaminti net 22.5 gigavato (GW) galios. 2009 m. rugpjūčio mėn., dar prieš visiems generatoriams įsijungus, jėgainė pagamino 18.3 GW – daugiau nei bet kuri kita elektrinė pasaulyje.
Trijų tarpeklių užtvanka buvo didžiulis inžinerinis projektas ir ne be prieštaravimų. Daugiau nei 1 milijonas žmonių buvo perkelti iš šios vietovės, kad būtų galima pastatyti užtvanką ir jos sukurtą rezervuarą. Taip pat buvo susirūpinta dėl vandens taršos ir žalos aplinkai. Tačiau hidroelektrinė yra gana švari energijos rūšis ir tikimasi, kad ji padės sumažinti Kinijos priklausomybę nuo anglies ir kito iškastinio kuro. Užtvanka taip pat padėjo kontroliuoti potvynius rajone ir sumažino sausrų sunkumą pasroviui.
Daugelį metų didžiausia pasaulyje elektrinė buvo hidroelektrinės užtvanka Paranos upėje, Brazilijos ir Paragvajaus pasienyje. Dviejų šalių projektas, kuriam vadovavo bendrovė „Itaipu Binacional“, buvo pavadintas salos, esančios statybvietės vietoje, garbei – Itaipu, o tai gimtąja gvaranių kalba reiškia „dainuojantys akmenys“. Itaipu užtvanka per 17.6 įrengtų hidroelektrinių blokų gali pagaminti net 18 GW galios. 1995 metais žurnalas „Popular Mechanics“ užtvanką pavadino vienu iš septynių šiuolaikinio pasaulio stebuklų.
Itaipu užtvanka buvo baigta statyti 5 m. gegužės 1984 d., bet visi 18 generatorių buvo sumontuoti tik 1991 m., o tai reiškia, kad ji tapo didžiausia pasaulyje elektrine tik maždaug 1985 m. Užtvanka pastatyta 14 metų, o statyba prasidėjo sausio mėn. 1970 m. 2005 m. ji tiekė 93 % Paragvajaus ir 20 % Brazilijos suvartojamos energijos. To pakanka energijos milijonams žmonių. Itaipu taip pat aiškiai parodo gilų Brazilijos ir Paragvajaus bendradarbiavimą ir abipusį pasitikėjimą.
Tikėtina, kad hidroelektrinės užtvankos dar kurį laiką pretenduos į didžiausios pasaulyje elektrinės titulą, nes tokio natūralaus milžiniškos energijos šaltinio kaip šis negali lengvai įveikti. Tačiau hidroelektrinių užtvankas riboja upės dydis, o alternatyvūs šaltiniai, tokie kaip branduolinė ir saulės energija, tokių apribojimų neturi. Branduolinę riboja branduolinio kuro kiekis, saulės – saulės energijos išeiga. Abu kiekiai yra absoliučiai didžiuliai, daug kartų viršijantys žmonių rasės metinį elektros suvartojimą.
Hidroelektrinių užtvankas greta grandinėmis surišti nėra lengva, nes jos sukuria didžiulius potvynių baseinus. Nenuostabu, kad kada nors ateityje didžiausios jėgainės titulą perimtų saulės palydovinė instaliacija. Nors kai kurių nuomone, tai nebūtų „didžiausias pasaulyje“, nes tiesiogine prasme būtų ne iš šio pasaulio!