Rodyklės masyvas yra standartinis masyvo duomenų tipas, kuriame yra atminties seka, skirta duomenų tipams, o ne kitų skaliarinių tipų, tokių kaip sveikieji skaičiai arba slankiojo kablelio skaičiai, seka. Naudodama nuorodų masyvą, programa gali turėti beveik bet kokio tipo duomenų, duomenų struktūros, klasės ar net funkcijos masyvą. Taip pat galimas efektyvus rodyklių masyvo rūšiavimas, kad, jei pageidaujama, adresus būtų galima sulygiuoti pagal jų fizinę vietą kompiuterio atmintyje. Kai kurios nuorodų masyvo naudojimo komplikacijos yra tai, kad duomenis galima lengvai sugadinti, o nukreiptų duomenų tipą reikia tvarkyti viduje, kad būtų išvengta atminties perpildymo problemų.
Ne visos programavimo kalbos leidžia pateikti daugybę nuorodų, kaip iš pradžių buvo sumanyta. Aukšto lygio kalbos, kurios automatizuoja atminties valdymą, nenaudoja rodyklių taip, kaip žemesnio lygio kalbos, nors techniškai aukšto lygio klasės objektų masyvas, į objektą orientuota kalba yra rodyklių masyvas; net ir tokiu atveju jomis negalima naudotis arba jais manipuliuoti taip pat. Žemo lygio kalboje masyve iš tikrųjų bus sveikojo skaičiaus reikšmė, kuri yra tiesioginis rodyklės adresas atminties krūvoje. Daugumoje aukšto lygio kalbų ši funkcija neįmanoma, nors yra alternatyvių paradigmų.
Vienas iš aspektų, dėl kurių rodyklių masyvas yra vertingas kaip programavimo įrankis, yra tai, kad rodyklės gali nurodyti bet kokio tipo turimus duomenis. Rodyklė yra duomenų tipas, nors jo vienintelis tikslas yra nukreipti į kitą duomenų tipą. Tai reiškia, kad rodyklių masyve iš tikrųjų gali būti įvairių tipų duomenų tame pačiame masyve, nors programa turėtų turėti mechanizmą, kad būtų galima sekti, ką kiekviena rodyklė nurodo.
Galingas rodyklių aspektas yra tai, kad jie iš tikrųjų gali nurodyti atmintyje sukompiliuotą programos kodą. Tai leidžia masyvei nurodyti funkcijas, o ne tik duomenis. Funkcijų masyvas gali leisti dinamines skaitmenines kodo nuorodas. Tai gali būti naudinga programuojant kalbos vertėją ar kitokio tipo programinę įrangą, kuriai reikia iškviesti tam tikras funkcijas pagal nenuspėjamą įvestį ir nereikia didelių sąlyginių teiginių, pvz., perjungimo blokų.
Kai kurios problemos, kylančios dėl žymeklio duomenų masyvo, yra galimybė prarasti adresą, neleisti tos atminties vėliau atlaisvinti ir galimybė, kad adresas gali būti sugadintas dėl netyčinės operacijos, pvz., pridėjimo. Bandymai pasiekti neteisingą adresą gali sukelti sugadintų duomenų nuskaitymą arba, kraštutiniais atvejais, pvz., nepavykus inicijavimui, segmentavimo gedimą, dėl kurio programa gali netikėtai nutrūkti. Atsargus programavimas gali padėti sumažinti šių įvykių tikimybę.