Sinoatrialinis mazgas yra širdies raumens dalis, iš kurios prasideda kiekvienas širdies plakimas arba susitraukimas. Kartais vadinamas SA mazgu, širdies ritmo reguliatorius veiksmingai kontroliuoja širdies susitraukimų dažnį, nors tam įtakos turi nervų sistemos įvestis. Širdies plakimas plinta iš sinoatrialinio mazgo per likusią širdies laidumo sistemą, kad pasiektų visas širdies raumens dalis, todėl susitraukimas vyksta koordinuotai. Sinoatrialinio mazgo problemos gali būti ištaisytos naudojant dirbtinį širdies stimuliatorių.
Vienoje iš viršutinių širdies kamerų, vadinamų dešiniuoju prieširdžiu, sinoatrialinis mazgas gali būti raumenyse, sudarančioje sienelę. Kaip ir visa kita laidžioji širdies sistema, ji susideda iš specializuotų širdies raumens skaidulų, kurios greitai perduoda elektrinius impulsus. Laidumo sistema yra svarbi, nes ji užtikrina, kad skirtingos širdies dalys plaktų kartu teisinga seka.
Suaugusių žmonių ramybės būsenoje širdies susitraukimų dažnis yra apie 70 dūžių per minutę. Širdis pirmiausia susitraukia viršutinėse kamerose arba prieširdžiuose, o po trumpo uždelsimo – apatinės kameros arba skilveliai. Šis delsimas leidžia prieširdžiams ištuštėti į skilvelius, kol jie susitraukia ir siunčia kraują po visą kūną.
Kai širdies impulsas atsiranda sinoatrialiniame mazge, jis keliauja žemyn per prieširdžių sienelių raumenis, todėl prieširdžiai susitraukia, kol pasiekia sritį, vadinamą atrioventrikuliniu mazgu. Laidumas atrioventrikuliniame mazge yra gana lėtas. Tai sukelia būtiną pauzę, kol impulsai tęsiasi žemyn per skilvelio sieneles ir įvyksta skilvelio susitraukimas.
Kartais liga, tokia kaip širdies priepuolis, gali sustabdyti impulsų perdavimą iš prieširdžių į skilvelius ir sukelti būklę, vadinamą širdies blokada. Trečiojo laipsnio arba visiško širdies blokados atveju prieširdžiai ir skilveliai plaka nepriklausomai vienas nuo kito. Skilveliai plaka lėčiau, nes dabar jie gauna impulsus tik iš atrioventrikulinio mazgo. Esant nepilnai širdies blokadai – priskiriamam pirmajam ar antrojo laipsnio – impulsų perdavimas iš prieširdžių į skilvelius sulėtėja. Pirmojo laipsnio širdies blokada sukelia lėtą širdies plakimą, o antrojo laipsnio – sąlygas, kai susitraukia prieširdžiai, bet ne visada seka skilveliai.
Pirmojo laipsnio širdies blokados gydymas paprastai nereikalingas. Tai ne visada sukelia liga ir gali pasireikšti jauniems žmonėms ir sportininkams. Antrojo laipsnio širdies blokada, kai skilveliai su pertraukomis susitraukia, kartais gydoma dirbtiniu širdies stimuliatoriumi. Trečiojo laipsnio širdies blokada yra sunkesnė su nuovargio, galvos svaigimo ir alpimo simptomais; šiuo atveju dažniausiai būtinas dirbtinis širdies stimuliatorius. Širdies stimuliatoriaus įvedimo į širdį operacija yra nedidelė procedūra ir gali būti atliekama kardiologijos skyriuje taikant vietinę nejautrą.