„Second Life“ yra virtualus pasaulis, sukurtas Linden Research, Inc. ir atvertas visuomenei 2003 m. „Second Life“ naudotojai, žinomi kaip „rezidentai“, gali bendrauti vieni su kitais plačiame virtualaus pasaulio rėmuose. Ši sistema šnekamojoje kalboje žinoma kaip „tinklelis“. Nors pirmą kartą išleistas „Second Life“ susilaukė mažai visuomenės dėmesio, 2006 ir 2007 m. jis sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, todėl registracija išaugo.
Kai kurie „Second Life“ dalykai daro jį gana išskirtinį. Pirma, vartotojai gali patys formuoti savo aplinką. Gyventojams atstovauja avatarai, figūros, kurios gali būti humanoidinės arba visiškai išgalvotos, priklausomai nuo asmeninio skonio, o gyventojai gali užprogramuoti savo avatarus, kad atitiktų jų poreikius. Žmonės taip pat gali kurti aplinką – nuo salų iki dykumų, jie stato namus, kuria sodus, kuria parduotuves ir dalyvauja įvairiose veiklose, dėl kurių „Second Life“ yra neįtikėtinai įvairi.
Gyventojai gali judėti per šią virtualią realybę įvairiais būdais: vaikščiodami savo avatarais, skrisdami nedideliais atstumais arba teleportuodamiesi į konkrečias vietas. Naršydami „Second Life“ žmonės gali bendrauti vieni su kitais, užmegzti pokalbius ar susirašinėti momentiniais pranešimais dideliais atstumais. Šia prasme „Second Life“ yra beveik kaip socialinių tinklų forma, o žmonės kartu gali dalyvauti įvairiose veiklose ir renginiuose.
„Second Life“ veikla yra gana įvairi. Kai kurios gyventojų grupės sukūrė įvairius žaidimus – nuo tradicinio stiliaus vaidmenų žaidimų iki sudėtingų loginių galvosūkių. Gyventojai taip pat gali lankytis meno parodose, muzikos pasirodymuose ir teatro spektakliuose „Second Life“ visatoje. Šis „Second Life“ aspektas sulaukė didžiulio dėmesio, nes „Second Life“ yra daugybė politikų, organizacijų, švietimo įstaigų, korporacijų ir net vyriausybinių agentūrų.
„Second Life“ vartotojai gali dalyvauti politiniuose mitinguose su tikrais politikais, apsilankyti užsienio ambasadose, kad gautų informacijos apie apsilankymą įvairiose šalyse ir net pasikalbėti su įdarbintojais. Jie taip pat užsiima prekyba tarpusavyje, naudodami valiutą, žinomą kaip Linden doleris. Kai kurie žmonės iš tikrųjų užsidirba pragyvenimui „Second Life“, pardavinėdami prekes žaidime ir parduodant uždirbtus Linden dolerius kitiems naudotojams, kad juos konvertuotų į pinigus.
Pagrindinė „Second Life“ narystė yra nemokama, o bendrovė taip pat siūlo pakopinę narystės sistemą, kuri leidžia žmonėms pirkti žemę, kad galėtų pasižymėti žaidime. Priklausomai nuo pageidaujamo sklypo dydžio, žmonės gali mokėti palyginti mažus mokesčius arba ypač didelius mokesčius už tokius dalykus kaip privačios salos. Visus šiuos siužetus formuoja jų vartotojai, o žmonės sukūrė viską nuo uždarų ekosistemų, kurios valdo save, iki išgalvotų pasaulių su mitiniais žvėrimis, naudodami savo „Second Life“ paskyras.
Antrojo gyvenimo pasaulis patraukė žiniasklaidos dėmesį, nes jis daugeliu atžvilgių ištrina ribas tarp realaus gyvenimo ir virtualios realybės. Pavyzdžiui, kai kurie vartotojai bijo apmokestinimo pagal „Second Life“ pajamas, kurias galima paversti tikrais pinigais. „Second Life“ taip pat buvo naudojama rengiant protestus prieš organizacijas ir vyriausybes, o žmonės gali dalyvauti tinkle, pavyzdžiui, lankyti kolegijos pamokas dėl kai kurių universitetų remiamų naujoviškų programų. „Second Life“ taip pat matė ir daugiau grėsmingų veiksmų, tokių kaip keitimasis vaikų pornografija, ponzi schemos, kuriomis pasinaudojama gyventojais, ir paslaugų atsisakymo išpuoliai, kuriais siekiama pakenkti atskiriems gyventojams.