Kaip išsirinkti geriausią nešiojamojo kompiuterio radiatorių?

Nešiojamųjų kompiuterių naudotojai dažnai skundžiasi, kaip greitai jų nešiojamieji kompiuteriai sugenda, palyginti su staliniais asmeniniais kompiuteriais. Taip yra daugiausia dėl to, kad jie yra nešiojami ir labiau nusidėvi nei didesni, stacionarūs analogai. Be to, daugelis nešiojamų kompiuterių yra naudojami lovoje arba ant sofos, dedami ant antklodžių ir pagalvių, kurios nėra efektyvios oro paskirstymui. Perkaitusios kompiuterio dalys sugenda daug greičiau, todėl norint pailginti nešiojamojo kompiuterio naudojimo laiką, labai svarbu, kad jos būtų kuo vėsesnės. Nors vartotojai gali apsvarstyti galimybę atnaujinti arba pakeisti nešiojamojo kompiuterio radiatorių, kad pagerintų aušinimą, iš tikrųjų tai retai būtina arba verta.

Kadangi nešiojamojo kompiuterio korpuse yra tiek mažai vietos, radiatoriaus dizaino naujovėms nėra daug vietos. Norint padėti nešiojamam kompiuteriui išlikti vėsiems ir užtikrinti jo ilgaamžiškumą, dar svarbiau, kad aušintuvas būtų gerai prižiūrimas ir be dulkių. Galų gale, pripažinti nešiojamųjų kompiuterių aušinimo sistemų apribojimus ir išmokti juos dirbti yra geriausias būdas naudotis be problemų.

Nešiojamojo kompiuterio radiatorius iš esmės yra aliuminio gabalas, skirtas skatinti šilumos pašalinimą iš jautrių kompiuterio dalių, tokių kaip centrinis procesorius (CPU) ir standusis diskas. Paprastai jame yra keletas labai mažų pelekų, kurie išsklaido tų dalių generuojamą šilumą. Be pasyviosios aušintuvo funkcijos, nešiojamojo kompiuterio aušinimo sistemoje paprastai taip pat yra vienas ar keli maži ventiliatoriai, kurie aktyviai stumia orą per pagrindinę plokštę.

Idealiu atveju nešiojamojo kompiuterio viduje retai kada turėtų pakilti daugiau nei 95 °F (35 °C). Virš šio taško dalys pradeda perkaisti ir blogai veikti. Nuolat naudojant aukštoje temperatūroje jie dažnai per anksti suges. Daugeliu atvejų nešiojamojo kompiuterio aušinimo sistema pajus, kada temperatūra pasieks pavojingą lygį, ir imsis veiksmų, kad išspręstų problemą. Procesoriaus greitis gali būti sumažintas, ekranas pritemdytas, o ventiliatoriai įsijungia labai dideliu greičiu.

Tačiau toks aktyvus valdymas neturėtų vykti nuolat. Jei nešiojamojo kompiuterio ventiliatoriai ir kitos apsaugos priemonės yra nuolatos naudojamos, gali prireikti atlikti keletą veiksmų. Visų pirma, vartotojas turėtų apsvarstyti, kaip tvarkomas nešiojamasis kompiuteris. Jei jis sėdi tiesiai ant antklodės ar pagalvės, vėsus oras nėra tinkamai cirkuliuojamas. Egzistuoja specializuoti miniatiūriniai nešiojamojo kompiuterio stalai, kurie šiek tiek pakelia nešiojamąjį kompiuterį, kad būtų užtikrintas pakankamas oro srautas, o juo būtų patogu naudotis lovoje ar ant sofos.
Be to, pats nešiojamojo kompiuterio radiatorius turėtų būti periodiškai apžiūrimas, kad įsitikintumėte, jog per didelis dulkių kiekis nesumažina jo efektyvumo. Dėl veikiančio kompiuterio elektromagnetinių savybių dulkės natūraliai pritraukia pagrindinę plokštę. Nešiojamojo kompiuterio aušintuvo pelekai yra natūralus prieglobstis jam nusistovėti, o jei jis nebus kontroliuojamas, jis gali kauptis ir blokuoti oro judėjimą. Nenaudokite dulkių siurblio, kad pašalintumėte dulkes nuo kompiuterio dalių, nes dulkių siurbliai generuoja statinę elektrą, kuri gali būti žalinga. Vietoj to, norint švelniai nupūsti dulkes, reikia naudoti suslėgtą orą.