Kaip padidinti mobiliojo kompiuterio saugumą?

Vis populiarėjant nešiojamiesiems kompiuteriams ir nešiojamiesiems kompiuteriams, taip pat nešiojamiesiems įrenginiams, tokiems kaip mobilieji telefonai ir universaliosios nuosekliosios magistralės (USB) atminties kortelės, mobiliųjų kompiuterių saugumas tampa vis didesniu rūpesčiu. Nors dauguma stalinių kompiuterių sistemų veikia už ugniasienės ir yra apsaugotos tinklo saugos priemonėmis, nešiojamiesiems įrenginiams, kurie veikia virš šios apsaugos, kyla duomenų nutekėjimo ir kenkėjiškų programų užkrėtimo pavojus. Duomenų saugojimo centralizavimas ir duomenų šifravimas naudojant saugius duomenų įrenginius ir USB prievadus sumažins mobiliojo kompiuterio saugumo riziką.

Yra keletas paprastų būdų apsaugoti kompiuteryje ar įrenginyje saugomą informaciją. Fizinio užrakto įdiegimas nešiojamuosiuose ir nešiojamuosiuose kompiuteriuose ir nurodymas darbuotojams juos naudoti, kai įrenginiui kyla pavojus, yra laikoma geriausia mobiliųjų kompiuterių saugumo praktika. Nešiojamieji kompiuteriai taip pat turėtų būti apsaugoti nustatant pagrindinę įvesties/išvesties sistemą (BIOS) arba standžiojo disko slaptažodį. Jei įrenginys naudojamas nuotoliniu būdu iš tinklo, įdiekite atskirą antivirusinę ir kenkėjiškų programų programinę įrangą. Apsvarstykite galimybę įsigyti programinę įrangą, kuri seka mobiliuosius įrenginius ir praneša apie jų buvimo vietą, kai jie prisijungę prie interneto, nes kai kuri saugos programinė įranga leidžia nuotoliniu būdu ištrinti pavogto įrenginio diską.

USB atmintinės kelia rimtą pavojų mobiliojo kompiuterio saugumui, todėl visi jose esantys duomenys turi būti užšifruoti. Apsaugos nuo kenkėjiškų programų programinė įranga neleis į diską įdėti užkrėstų failų, kurie gali užkrėsti visą tinklą. Naudokite savo kompiuterio operacinės sistemos leidimų valdymo programinę įrangą, kad galėtumėte valdyti, kas gali skaityti ir rašyti konkrečius failus ir aplankus. Taip pat yra prievadų valdymo įrankių, kurie riboja prieigą prie USB, FireWire, spausdintuvo ir nuosekliųjų prievadų, taip pat konkrečių įrenginių, pvz., CD-ROM įrenginių.

Nešiojamuose įrenginiuose turi būti įrengta asmeninė ugniasienė. Tačiau atminkite, kad jie turi būti kruopščiai parinkti ir sukonfigūruoti, kad netrukdytų ir netrukdytų teisėtam tinklo ryšiui. Nešiojamosios ugniasienės yra ypač svarbios darbuotojams, kurie prie tinklo jungiasi per virtualų privatų tinklą (VPN). Išplėstinė ugniasienės programinė įranga teikia kitas funkcijas, tokias kaip įsibrovimų prevencija, apsauga nuo sukčiavimo sukčiavimo, elektroninio pašto šiukšlių blokavimas ir programinės įrangos, kuri nuskaito įrenginius, ieškančius saugumo spragų, aptikimo. Šifravimas naudojant protokolą, pvz., „Wi-Fi Protected Access 2“ (WPA2), taip pat yra būtinas norint apsaugoti belaidį duomenų perdavimą.

Tinklo lygmenyje turi būti įdiegta programinė įranga, apsauganti ją nuo kenkėjiškų programų, kurias paima mobilieji įrenginiai. Be aparatinės ir programinės įrangos mobiliųjų kompiuterių saugumo priemonių, organizacijoms rekomenduojama paskelbti aiškias gaires darbuotojams. Jose turėtų būti nurodyta, kokie įrenginiai gali būti naudojami už tinklo ribų, kokių saugumo priemonių turi laikytis personalas, taip pat pateikti bendri patarimai, kaip užkirsti kelią saugumo pažeidimams.