Domeno vardų sistemos yra paskirstytos duomenų bazių sistemos, kurios verčia žmonėms patogius vardus ir skaitmeninius interneto protokolo (IP) adresus. Labiausiai paplitusi domenų vardų sistema yra ta, kurią naudoja visas internetas. Jis vadinamas „domeno vardų sistema“ ir taip pat žinomas santrumpa DNS. Jos duomenų bazė visame pasaulyje pasklidusi daugelyje tūkstančių domenų vardų serverių internete. Jį dažnai naudoja interneto naršyklės, prijungtos prie interneto, kad nustatytų lankomų svetainių IP adresus.
Interneto domenų vardų sistemos gali būti laikomos milžiniškomis internetinėmis telefonų knygomis svetainėms. Bet kurioje pasaulio vietoje kiekvienas gali įvesti universalųjį išteklių lokatorių (URL) į žiniatinklio naršyklę ir patekti į tą svetainę. DNS leidžia vartotojams kreiptis į svetainę tiesiog naudojant jos domeno pavadinimą. Šis pavadinimas išlieka toks pat, nepaisant interneto perjungimo nuo 4 versijos IP adresų prie ilgesnių 6 versijos IP adresų.
Pirmosios domenų vardų sistemos ir DNS serveriai buvo sukurti devintojo dešimtmečio pradžioje, kai internetas greitai išaugo. Pirminius protokolus Interneto inžinerijos darbo grupė (IETF) paskelbė komentaruose (RFC) 1980 ir RFC 882. Programinė įranga ir protokolai buvo daug kartų peržiūrimi, daugiausia dėl saugumo sumetimų.
Kad domenų vardų sistemos būtų tikrai naudingos, kiekvienas vardas turi būti priskirtas unikaliam IP adresui. 1998 m. šiam procesui valdyti buvo įkurta Interneto korporacija, skirta priskirtiems vardams ir numeriams (ICANN). ICANN yra ne pelno siekianti organizacija, kuri prižiūri domenų vardų ir IP adresų platinimą visame pasaulyje. Ji taip pat valdo konkrečių prievadų ir parametrų reikšmių priskyrimą daugeliui interneto protokolų, įskaitant DNS. 13 veidrodinių serverių, kurie sudaro interneto DNS šaknį, taip pat koordinuoja ICANN.
Interneto šakniniuose serveriuose yra visų aukščiausio lygio domenų, tokių kaip .com ir .org, DNS serverių adresai. Kiekviename aukščiausio lygio serveryje yra visų to domeno vardų ir adresų DNS duomenų bazė. Dalis šių DNS duomenų bazių talpykloje taip pat saugo tūkstančiai DNS sprendinių, esančių interneto paslaugų teikėjuose. Tai sumažina daug srauto naštos, kuri kitu atveju tektų aukšto lygio serveriams. Atskiros žiniatinklio naršyklės taip pat apima aplankytų domenų talpyklas, kad svetainės paieška būtų kuo greitesnė.
Vietiniai tinklai, kurie yra atskirti nuo interneto, gali naudoti savo domenų vardų sistemas. Jie išverčia tik vietiniame tinkle esančius pavadinimus ir adresus. Jie dažnai naudoja DNS valdymo programinę įrangą ir protokolus, kurie yra panašūs arba identiški tiems, kurie naudojami interneto diegime. Kai kurios alternatyvios DNS šakninės sistemos egzistuoja internete, kurios yra esamos interneto struktūros dublikatai, tačiau apima daugiau pavadinimų. Tai kelia pavojų interneto stabilumui ir saugumui, nes skirtingos sistemos domeno vardą gali nustatyti skirtingais adresais.