Sukčiavimas – tai grupė neteisėtų veiksmų, kurių metu siekiama pavogti vertingą informaciją iš asmens, siekiant gauti pinigų, prieigą ar galios arba įvykdyti tapatybės vagystę. Pavadinimas, tikslingai klaidingai parašyta žvejyba, kilęs iš masalo ar masalo naudojimo informacijai gauti. Tai dažnai daroma naudojant apsimetinėjimą ir tokiu atveju taip pat gali būti žinomas kaip klastojimas. Sukčiavimas gali būti vykdomas el. paštu, svetainėse arba skambinant telefonu. Programinė įranga arba programinės įrangos programos funkcija, kuri bando blokuoti sukčiavimo veiklą, yra vadinama sukčiavimo filtru arba apsaugos nuo sukčiavimo filtru, turinti identišką reikšmę.
Yra keturi pagrindiniai kovos su sukčiavimu filtrų programinės įrangos diegimo būdai. Pirma, kelios, bet ne visos, žiniatinklio naršyklės integravo apsaugos nuo sukčiavimo filtrą pačioje naršyklėje. Antra, bent vieno prekės ženklo saugos programinė įranga į savo antivirusinę programą ir interneto saugos programinę įrangą integravo apsaugos nuo sukčiavimo filtrą. Trečia, yra mažiausiai vienos įmonės, skirtos maršrutizatoriams, skirta apsaugos nuo sukčiavimo programinė įranga. Ir galiausiai, el. pašto programinė įranga arba rinkiniai, kuriuose yra el. pašto programinė įranga, gali turėti apsaugos nuo sukčiavimo filtrą arba el. pašto blokavimą gali pasiūlyti žiniatinklio priegloba.
Naršyklėje apsaugos nuo sukčiavimo filtras bando aptikti suklastotas svetaines, dar žinomas kaip žiniatinklio klastojimo pavyzdžiai. Filtras patikrina svetaines, kuriose vartotojas lankosi, pagal sukčiavimo ir kenkėjiškų programų svetainių, apie kurias buvo pranešta, sąrašą. Sąrašai periodiškai automatiškai atnaujinami. Filtras dažnai įrengiamas pasirinkus pirmenybę, kuri gali būti įjungta pagal numatytuosius nustatymus arba naudotojui gali reikėti atlikti pakeitimą. Nustatymuose vartotojas gali turėti galimybę pasirinkti, pavyzdžiui, leisti naršyklei bandyti blokuoti žiniatinklio klastotes ir atakuoti svetaines.
Svarbu pripažinti, kad įjungtas apsaugos nuo sukčiavimo filtras neatleidžia vartotojo nuo atsakomybės už atidumą. Gali pasitaikyti atvejų, kai svetainės savininkas neatnaujino svetainės sertifikato, o naršyklė pateikia įspėjimą, pranešdama vartotojui apie situaciją ir leisdama vartotojui pasirinkti. Tai buvo tiesa 2010 m. gegužės mėn. keliuose „Microsoft®“ puslapiuose. Tai rodo, kad net ir įdiegus apsaugos nuo sukčiavimo filtrą, gali kilti incidentų, kurie priklauso nuo vartotojo sprendimo. Be to, 2010 m. gegužę buvo aptikta naujo tipo sukčiavimo ataka, pavadinta „tabnabbing“, kurios metu aferistas gali pakeisti informaciją skirtukuose, kuriuos vartotojas jau yra atidaręs ir todėl juo pasitiki. Priešnuodis tam yra neapsisaugoti vien dėl to, kad įjungtas apsaugos nuo sukčiavimo filtras.
Dirbant tiesiogiai su el. paštu, apsaugos nuo sukčiavimo filtras gali būti pernelyg uolus ir blokuoti teisėtus el. Tai taip pat gali leisti sukčiavimo el. laiškus patekti į priekį, kai sukčiaujantys asmenys bando apeiti filtrus. Ekspertai siūlo peržiūrėti el. paštą, kuris yra perkeltas į šiukšlių sąrašą, kad įsitikintumėte, jog svarbūs pranešimai nėra perkeliami į juos, ir elgtis atsargiai el. paštu kaip įpratimo reikalu, net ir el. laiškus, kurie praėjo apsaugos nuo sukčiavimo filtrą.