Diskretus optimizavimas yra viena optimizavimo kategorijų, nes ši sąvoka naudojama informatikos ir matematikos srityse. Skirtingai nuo konkretaus ar nuolatinio optimizavimo, diskrečioji optimizacija naudoja tik sveikuosius skaičius, o ne dešimtaines dalis, kad būtų galima maksimaliai padidinti funkcijas, o tai yra viso optimizavimo tikslas. Diskrečiąjį optimizavimą galima dar skirstyti į sveikųjų skaičių programavimą ir kombinatorinį optimizavimą.
Nuolatinis optimizavimas reiškia funkcijos maksimizavimą ištisiniais realiaisiais skaičiais nuo nustatytų sveikųjų skaičių iki visų tarp jų esančių verčių taškų. Tai reiškia, kad naudojamos skaitinės reikšmės reiškia bet kokią reikšmę, kuri gali atsirasti tiek realiame fiziniame, tiek abstrakčiame matematikos pasaulyje. Galimi neigiami skaičiai, taip pat trupmenos ir dešimtainės dalys, kurios galioja neribotą laiką. Ši optimizavimo forma yra pati sudėtingiausia, be to, matematinėms funkcijoms taikomas tiksliausias požiūris.
Kita optimizavimo šaka yra diskretusis optimizavimas. Apskritai vairavimo tikslas išlieka tas pats – maksimaliai padidinti matematinių funkcijų rezultatus, kai jos taikomos kompiuteriams, inžinerijai ar kitoms sritims. Skirtingai nuo nuolatinio optimizavimo, šis optimizavimo tipas susijęs tik su atskiromis skaitinėmis reikšmėmis. Tai yra konkretūs sveikieji skaičiai, pvz., skaičius 2 arba 647. Nors kita šaka eina išilgai skaičių linijos, ši atskira šaka neturi sklandžių perėjimų iš vieno sveikojo skaičiaus į kitą – tarp jų esančios trupmenos neskaičiuojamos.
Kaip ir pačią optimizavimo sritį, diskrečiąjį optimizavimą galima suskirstyti į dvi kategorijas: sveikųjų skaičių programavimą ir kombinatorinį optimizavimą. Kompiuterių moksluose sveikųjų skaičių programavimas apriboja kintamuosius programoje vien tik sveikaisiais skaičiais; tai yra, trupmenoms ir negatyvams įvesti draudžiama. Kombinatorinis optimizavimas naudojamas kompiuterių moksluose, taip pat matematikos srityje ir yra gana sudėtingas. Tai apima optimizavimo operacijų ir sprendimų integravimą į įvairių tipų grafikus. Dėl baigtinio ir konkretaus atskirų skaitinių verčių pobūdžio grafikai niekada nebūna tolygūs, o labiau pabrėžia vertikalių ir horizontalių ašių skirtumus, atsirandančius tarp dviejų reikšmių.
Tai, ar naudojamas nuolatinis ar atskiras optimizavimas, visiškai priklauso nuo konkretaus projekto srities ir tikslų. Be matematikos ir kompiuterių taikomųjų programų, įvairios optimizavimo šakos gali būti naudojamos inžinerijos, ekonomikos ar mechanikos moksluose. Pagal nagrinėjamą projektą gali būti, kad nenaudojamas nei atskiras, nei nuolatinis optimizavimas – jie yra tik du daugelyje kitų optimizavimo kategorijų.