Kompiuterio duomenys saugomi diskuose ir kietojo kūno laikmenose, kad būtų pasiekiami kelias dienas, mėnesius ar metus. Mažose sistemose, tokiose kaip asmeninis kompiuteris, yra CPU ir vienas arba du standieji diskai. Kai diske sugenda arba pritrūksta vietos, reikia rankiniu būdu pridėti kitą diską, o duomenys turi būti įdėti į tą diską. Didelėse sistemose gali būti šimtai diskų ir skaitmeninių saugojimo sistemų sistemų, todėl informacijos valdymo sudėtingumas labai padidėja. Saugyklos virtualizavimas yra saugojimo įrenginių grupavimas taip, kad jis sklandžiai atrodo kaip vienas didelis saugojimo įrenginys.
Paprastoje sistemoje, kai programai reikia pasiekti failą, ji pateikia užklausą operacinei sistemai. Operacinė sistema susieja tai su konkrečia disko vieta. Jei diskas turi, tarkime, 10 gigabaitų talpos, diskas negali apdoroti didesnių duomenų. Naudojant saugyklos virtualizavimą, užklausa dėl vietos, didesnė nei disko dydis, automatiškai nukreipiama užkulisiuose į kitą diską.
Saugyklos virtualizavimas gali būti tvarkomas naudojant aparatinę ar programinę įrangą arba jų derinį. Ji turi nemažai privalumų. Duomenys gali būti perkeliami iš vieno įrenginio į kitą įrenginį užkulisiuose, kol sistema teikia užklausas, o užklausa automatiškai nukreipiama į naują vietą. Kai reikia pridėti arba pašalinti saugojimo įrenginį, tai galima padaryti nenuleidžiant sistemos. Tai padidina sistemos prieinamumą galutiniams vartotojams.
Naudojant saugyklos virtualizavimą, informaciją galima protingai valdyti; pavyzdžiui, duomenis, kurie pasiekiami rečiau, galima perkelti į lėtesnį įrenginį. Galima būtų pagerinti saugojimo vietos panaudojimą. Kiekviename saugojimo įrenginyje gali būti nepanaudotos vietos, tačiau ši nepanaudota vieta gali būti per maža, kad ją būtų galima panaudoti vienam failui, kurį nori įdėti operacinė sistema. Su saugyklos virtualizavimu nepanaudota vieta keliuose įrenginiuose automatiškai „kaupiama“, nes dalis failo galima saugoti atskiruose įrenginiuose.
Operacinės sistemos požiūriu į fizinę saugojimo įrenginių grupę žiūrima kaip į vieną įrenginį. Dėl to operacinei sistemai nereikia sekti kelių įrenginių ir jų prieigos. Todėl kelių gamintojų saugojimo įrenginiais galima sklandžiai naudotis, jei jie palaiko saugyklos virtualizavimą. Siekiant apsaugoti nuo duomenų praradimo, duomenys dažnai kartojami. Toks replikavimas taip pat sklandžiai tvarkomas.
Taigi saugyklos virtualizavimas suteikia sistemai reikalingą saugyklą, neįstrigo atskirų įrenginių apribojimų. Žinoma, dabar nemaža informacijos dalis yra virtualizuota. Labai svarbu, kad ši informacija būtų saugoma taip, kad ji būtų apsaugota nuo gedimų, paprastai saugoma keliose vietose.