Nors beveik visų tipų belaidis tinklas gali atrodyti painus, reikia atsiminti keletą paprastų dalykų, skirtų tarp belaidžio ryšio standartų, žinomų kaip WiFi®, WiMAX ir WiBro™. Kiekvienas iš jų yra panašus, nes kiekvienas suteikia galimybę prisijungti prie belaidžio tinklo, kad būtų galima susisiekti su darbo vieta arba prisijungti prie interneto. Kiekviena technologija taip pat gali būti vertinama kaip ankstesnės technologijos patobulinimas.
„WiFi®“, reiškiantis belaidį ryšį, yra žinomas kaip 802.11 belaidis standartas. Egzistuoja keletas posenių, pvz., 802.11(a)(b) arba (g). Vėlesnės šios technologijos kartos padidino greitį ir diapazoną. Dažniausiai naudojamas belaidis internetas nešiojamų kompiuterių naudotojams. Tačiau net ir Wi-Fi® pažangoje yra keletas apribojimų.
„WiFi®“ turi tam tikrų būdingų trūkumų. Pavyzdžiui, nors WiFi® gali gerai veikti lokalizuotose vietose, ryšiams naudojami maršruto parinktuvai neturi didžiulio diapazono. Daugeliu atvejų 300 pėdų (apie 100 metrų) yra maždaug technologijos riba. Todėl didesniems belaidžiams tinklams ir ryšiui reikėjo kito standarto. Šie apribojimai yra viena iš priežasčių, kodėl savivaldybių belaidžiai tinklai iš esmės žlugo.
„WiMAX“, trumpinys „Worldwide Interoperability for Microwave Access“, yra kitoks standartas, žinomas kaip 802.16. Tai leidžia tik tiek daug naudotojų, kurie naudojasi standartu, o tada nutrauks visus papildomus vartotojus, bandančius naudoti ryšį. Tai skiriasi nuo WiFi®, kuris teoriškai leis neribotam vartotojų skaičiui, o tai savo ruožtu užblokuos sistemą. Nepaisant to, didžiausias skirtumas yra diapazonas. Be regėjimo linijos diapazonas yra 25 kvadratinės mylios (65 kvadratiniai kilometrai). Matymo linijoje tarp perdavimo taško ir priėmimo antenos diapazonas padidėja iki 2,800 kvadratinių mylių (9,300 kvadratinių kilometrų).
WiBro™, kuris reiškia Wireless Broadband, yra labai panašus į WiMAX. Perdavimo greičiai yra beveik tokie patys, tačiau pagrindinis skirtumas yra tas, kad WiBro™ gali sekti imtuvą, kuris juda iš vienos vietos į kitą. Jis taip pat gali būti vadinamas mobiliuoju WiMAX. Jis nėra tikrai mobilus ta prasme, kad jį būtų galima efektyviai naudoti, kai imtuvas juda dideliu greičiu. Atvirkščiai, tai paprasčiausiai reiškia, kad imtuvas gali judėti iš vienos vietos į kitą ir nepajusti jo veikimo pablogėjimo, kol imtuvas lieka diapazone. WiMAX to nesiūlo, nes norint priimti signalą jai reikia stacionarios antenos.
Kalbant apie „WiBro™“, reikia atsiminti tai, kad jis vis dar kuriamas. Jai tobulėjant, gali ateiti laikas, kai imtuvai galės palaikyti ryšį net ir keliaujant dideliu greičiu. Tokiais atvejais gali prireikti visiškai kitokio standarto su visiškai kitu pavadinimu.